Liturginiai metai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Trys pagrindinės liturginių metų šventės

Liturginiai metai – krikščionių metai, religinių švenčių ciklas. Kitaip nei įprasti metai, liturginiai metai prasideda Kalėdų laikotarpiu. Liturginių metų pradžia laikoma Advento pradžia, o pabaiga – Sekminės. Krikščionių metuose yra trys pagrindinės šventės: Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir Sekminės. Be pagrindinių švenčių krikščionys turi daugybę kitų šventadienių. Krikščionybėje kiekvienas sekmadienis yra šventa diena ir nedidelė šventė. Velykos ir Sekminės visada vyksta sekmadieniais.

Datos[taisyti | redaguoti kodą]

Liturginių metų datos nustatomos dviem būdais.

Dalis jų yra skaičiuojamos pagal tradicinius kalendorius ir turi fiksuotas datas. Tam naudojami šie kalendoriai: Grigaliaus (Katalikai, anglikonai, protestantai), Julijaus (Rytų ortodoksai), armėnų (Armėnijos krikščionys), koptų (koptai krikščionys), etiopų (Etiopijos krikščionys), sirų (sirai krikščionys).

Kita dalis (Velykų ciklas) yra nustatoma pagal sudėtingus astronominius apskaičiavimus, nustatant Velykų datą. Kitos datos skaičiuojamos atsiremiant į ją.

Šventa laikoma ir kas septinta kalendorinė diena – Sekmadienis. Jų metuose yra 52 (tarp jų Velykos ir Sekminės).

Periodai[taisyti | redaguoti kodą]

Liturginių metų ciklas susideda iš šių svarbiausių periodų:

  • Adventas – prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas ir sutampa su gimstančio Kristaus laukimu. Tęsiasi iki Kūčių vakaro.
  • Kalėdų laikotarpis – prasideda Kūčių vakaru gruodžio 25 d. ir tęsiasi iki sausio 6, t. y. Trijų karalių.
  • Mėsiedas – laikotarpis nuo Trijų karalių iki Užgavėnių, kurio metu linksminamasi, sočiai valgoma.
  • Gavėnia – nepilnų septynių savaičių laikotarpis nuo Pelenų dienos iki Velykų, kurio metu pasnikaujama. Ypač griežto pasniko laikomasi paskutiniąją savaitę, t. y. Didžiąją savaitę.
  • Velykų laikotarpis – Septynių savaičių laikotarpis nuo Velykų iki Sekminių.
  • „Tuščiasis laikotarpis“ – nepriklauso liturginiams metams, bet jo metu švenčiamos Devintinės, Žolinė, įvairios šventųjų dienos.

Svarbiausios šventės[taisyti | redaguoti kodą]

Skirtingos Krikščionybės šventės skiriasi priklausomai nuo konfesijų. Rytų Krikščionybėje pripažįstamos 12 svarbiausių švenčių (toliau pažymėtos kursyvu). Vakarų Krikščionybėje pripažįstama tik dalis jų.

Kilnojamos šventės[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinė kilnojama šventė yra Velykos, reiškianti Kristaus prisikėlimą. Nuo Velykų datos atskaičiuojant tam tikrą dienų skaičių, yra švenčiamos šios šventės:

Dienos nuo Velykų Šventė
-47 dienos (antr.) Užgavėnės
-46 dienos (treč.) Pelenų diena (Gavėnios pradžia)
-7 dienos (sekm.) Verbų sekmadienis (Jėzaus žengimas Jeruzalėn)
-3 dienos (ketv.) Didysis ketvirtadienis (Paskutinė vakarienė)
-2 dienos (penkt.) Didysis penktadienis (Nukryžiavimas)
-1 diena (šešt.) Didysis šeštadienis
Velykos (Prisikėlimas)
+7 dienos (sekm.) Atvelykis
+39 dienos (ketv.) Šeštinės (Jėzaus žengimas į dangų)
+49 dienos (sekm.) Sekminės (Šv. Dvasios atėjimas)
+63 dienos (ketv.) Devintinės

Nekilnojamos šventės[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausios nekilnojamos metų šventės:

Data pagal Grigalių Šventė
Vakarų Krikščionybė Rytų Krikščionybė
Rugsėjo 8 d. Rugsėjo 21 d. Marijos gimimas
Rugsėjo 14 d. Rugsėjo 27 d. Šventojo Kryžiaus diena
Lapkričio 21 d. Gruodžio 4 d. Marijos atėjimas į šventyklą
Gruodžio 8 d. Mergelės Marijos nekaltas prasidėjimas
Gruodžio 25 d. Sausio 7 d. Šv. Kalėdos (Kristaus gimimas)
Sausio 1 d. Marijos, Dievo Gimdytojos iškilmės
Sausio 6 d. Sausio 19 d. Trys karaliai (Kristaus Krikštas, Epifanija)
Vasario 2 d. Vasario 15 d. Grabnyčios (Kristaus atvedimas į šventyklą)
Kovo 25 d. Balandžio 7 d. Apreiškimas Marijai
Rugpjūčio 6 d. Rugpjūčio 19 d. Jėzaus stebuklas Taboro kalne
Rugpjūčio 15 d. Rugpjūčio 28 d. Žolinė (Marijos dangun paėmimas)

Be šių pagrindinių švenčių žinomos daugybė šventųjų dienų, skirtos pagarbinti svarbiausiems šventiesiems. Jų svarba labai skiriasi priklausomai nuo konfesijų ir šalių. Lietuvoje labiausiai paplitę šios šventųjų dienos:

Vasario 14 d. Valentino diena
Kovo 4 d. Kazimierinės
Kovo 19 d. Juozapinės
Balandžio 23 d. Jurginės
Birželio 24 d. Joninės
Birželio 29 d. Šv. Povilas ir Šv. Petras
Rugsėjo 29 d. Mykolinės
Lapkričio 1 d. Visų šventųjų diena
Lapkričio 2 d. Vėlinės
Lapkričio 11 d. Šv. Martyno diena


Commons-logo.svg Vikiteka: Liturginiai metai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Krikščioniškos šventės
Adventas · Kūčios · Kalėdos · Trys karaliai · Mėsiedas · Grabnyčios · Užgavėnės · Pelenų diena · Gavėnia · Verbų sekmadienis · Didžioji savaitė · Velykos · Atvelykis · Šeštinės · Sekminės · Devintinės · Žolinė · Vėlinės
Svarbesnės šventųjų dienos: Šv. Valentinas (02.14) ·
Kazimierinės (03.04) · Šv. Patrikas (03.17) · Juozapinės (03.19) · Šv. Stanislovas (04.11) · Jurginės (04.23) · Joninės (06.24) · Petrinės ir Povilinės (06.29) · Šv. Rokas (08.16) · Šv. Baltramiejus (08.24) · Mykolinės (09.29) · Visi šventieji (11.01) · Šv. Martynas (11.11)