Jeremijo knyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jeremijo knyga – viena iš Senojo Testamento knygų, priskiriama pranašų knygų grupei.

Jeremijas pranašavo penkių paskutinių Judėjos karalių valdymo dienomis. Jis tvirtino, kad Dievas teis tautą, todėl žmonės jo nemėgo. Kaip teigiama Jeremijo knygoje, daugelį Jeremijo pranašysčių užrašė raštininkas Baruchas.

Kai kurios pranašystės išreikštos eilėmis, kai kurios proza, kitos alegorijomis ar simboliniais vaizdais.

Svarbiausia knygos tema – artėjančio teismo grėsmė. Nusidedant ir garbinant stabus esą nėra prasmės prašyti Dievą vykdyti savo pažadą ginti tautą. Pranašas Jeremijas nuolatos skelbė, jog Jeruzalė žlugsianti. Visgi pranašystėse yra ir ateities vilčių: sugrįžti iš tremties ir sudaryti naują sandorą, kurią Dievas įrašysiąs tautos širdyse ir protuose. Jeremijas daugiau nei kuris nors kitas pranašas kalba apie savo paties tikėjimą ir atgailą.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 95 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]