Eliziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Eliziejus (hebr. אֱלִישַׁע – „Mano Dievas yra išgelbėjimas“) – Senojo Testamento Karalių knygose minimas pranašas, tęsęs Elijo darbą. Jis buvo Izraelyje pranašu daugiau nei 50 metų. Kol Elijas dar nebuvęs paimtas į dangų, Eliziejus jo paprašęs pasidalinti savo galia ir padaryti įpėdiniu. Rašoma, kad jam buvę suteikta dvigubai daugiau galios nei turėjęs Elijas. Eliziejus padaręs daug stebuklų: prikėlęs mirusį sunamietės sūnų, išgydęs raupsais sergantį Sirijos kariuomenės vadą Naamaną.

Gyvenant Eliziejui pasikeitė 6 Izraelio karaliai.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m.