Habakuko knyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Habakuko knyga – viena iš Senojo Testamento knygų, priskiriama pranašų knygų grupei.

Pranašas Habakukas kelia klausimą: kaip Dievas gali leisti neteisiesiems klestėti? Šiuo atveju, kodėl grobikai babiloniečiai gerokai stipresni nei kitos, ne tokios piktos tautos? Knygoje taip pat rašoma, jog teisusis žmogus gyvena savo tikėjimu (Hab 2,4). Šią vietą apaštalas Paulius cituoja Laiške romiečiams. Trečiajame knygos skyriuje užrašyta pranašo šlovinamoji giesmė.

Parašymo laikas[taisyti | redaguoti kodą]

Iš knygos turinio galima spręsti, kad Habakuko knyga buvo parašyta Babilonijai pasiekus galybės viršūnę, po to, kai 612 m. pr. m. e. ji nugalėjo Asiriją ir 605 m. pr. m. e. Karchemišo kautynėse – Egiptą, ir prieš pirmąjį Jeruzalės paėmimą 597 m. pr. m. e. Išeitų, jog Habakukas buvo Jeremijo amžininkas. Vis dėlto daugiau apie jį nėra žinoma.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 98 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]