Apokrifas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Apokrifas (gr. απόκρυφα – paslėptasis, slaptingasis, slaptasis) – abejotinos autorystės arba abejotino autentiškumo veikalas.

Judaizme ir krikščionybėje apokrifu vadinamas religinės literatūros veikalas, pripažintas klastote arba nesutampantis su oficialiu religiniu mokymu ir dėl to neįtrauktas į kanonines Biblijos knygas. Savo siužetu apokrifai artimi bažnyčios kanonizuotiems veikalams, bet traktavimo būdu skirtingi nuo jų ir dėl to bažnyčios laikomi klaidingais.

Apokrifiniai kūriniai atspindi įvairių srovių kovą, kuri vyko formuojantis religinei ideologijai.

Ankstyvosios krikščionybės apokrifai[taisyti | redaguoti kodą]

Nikėjos susirinkime iš daugelio evangelijų buvo atrinktos tik keturios: Mato, Morkaus, Luko ir Jono. Jos buvo pripažintos teisingomis, o visos kitos atmestos ir paskelbtos apokrifais, nors principinio skirtumo tarp jų nėra.

Ankstyviesiems krikščionims be šių keturių kanononėmis pripažintų Naujojo Testamento knygų, buvo žinomi šie kūriniai:

Evangelijos[taisyti | redaguoti kodą]

Darbai[taisyti | redaguoti kodą]

Apreiškimai[taisyti | redaguoti kodą]