Pakartoto Įstatymo knyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pakartoto Įstatymo knyga – penktoji Penkiaknygės ir Senojo Testamento knyga.

Šioje knygoje surašyti Mozės žodžiai izraelitams po ilgų klajonių metų, prieš pat įžengiant į Pažadėtąją žemę. Graikiškai ir lotyniškai ši knyga vadinama Deuteronomium (Antrinis įstatymas). Taip pat joje yra papildomų nurodymų, kaip turi gyventi Dievo tauta.

Pakartoto Įstatymo knygoje rašoma, kaip Mozė prisimena įvykius po to, kai jie paliko Sinajaus kalną, primena izraelitams įstatymus ir kviečia jiems paklusti. Šioje knygoje aprašyti nurodymai apie naująją žemę, paklusnumo Dievui svarba. Taip pat rašoma apie sandora tarp Dievo ir jo tautos atnaujinimą, vadovavimo perdavimą Jozuei, Mozės mirtį.

Veiksmo vieta – lyguma rytiniame Jordano krante.

Pakartoto Įstatymo knygoje aprašyti įvykiai vyko prieš pat įžengiant į Pažadėtąją žemę (apie 1230 m. pr. m. e.).

Pagrindiniai veikėjai – Mozė ir Jozuė. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Bibilijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]