Zacharijo knyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Zacharijo knyga – viena iš Senojo Testamento knygų, priskiriama pranašų knygų grupei.

Zacharijas, manoma, veikė tuo pat metu kaip ir Agėjas. Zacharijo pranašystės apie Jeruzalę ir šventyklos atstatymą apima ilgesnį laikotarpį nei Agėjo – nuo 520 m. pr. m. e. iki 518 m. pr. m. e. Antroji knygos dalis (9–14 skyriai) skiriasi nuo pirmosios. Yra manančių, kad ją parašė kitas vėlesnių laikų autorius.

Zacharijas pranašavo apie ateisiančius naujus laikus ne tik Jeruzalei, bet ir visam pasauliui. Tarp šių pranašysčių yra užuomina apie mesiją, Dievo siųstą meilės ir teisingumo karalių.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 98 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]