Karalių knygos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Karalių knygosSenojo Testamento knygos, priskiriamos istorinių knygų grupei. Jose aprašyta Izraelio istorija nuo karaliaus Dovydo mirties, karalystės padalijimas po karaliaus Saliamono mirties – iki babiloniečių įsiveržimo į Jeruzalę bei šventyklos sugriovimo.

Karalių knygose kiekvienas valdovas įvertinamas pagal jo atsidavimą ir ištikimybę Dievui. Kaip teigiama šiose knygose, kai valdovas ir tauta stengiasi paklusti Dievui, jiems viskas einasi gerai, o kai sąmoningai nepaklūsta – prasideda nelaimės. Dievas siunčia tautai pranašus Eliją ir Eliziejų, kad įspėtų apie gresiančias nelaimes. Tačiau žmonės atsisako paklusti ir pirmiausia Samarija, o paskui ir Jeruzalė patenka į priešų rankas, Judėjos gyventojai ištremiami į nelaisvę.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karalių knygose rašoma apie Saliamono tapimą Izraelio karaliumi, Saliamono išmintį, šventyklos statybą ir pašventinimą, Šebos karalienės apsilankymą, Saliamono nesėkmes ir mirtį. Taip pat kalbama apie šiaurės genčių maištą, Izraelio ir Judėjos karalius, pranašą Eliją ir jo varžymąsi su Baalo pranašais, Izraelio karalių Ahabą ir kitus Izraelio bei Judėjos karalius. Pasakojama apie tai, kaip Eliziejus tampa pranašu, Asirija užima Samariją. Taip pat rašoma apie karaliaus Jošijo reformas. Paskutiniame knygos skyriuje kalbama apie tai, kaip Jeruzalė atitenka babiloniečiams, sugriaunama šventykla.

Veiksmo laikas ir vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karalių knygose aprašytas Saliamono valdymo laikotarpis (apie 970–930 m. pr. m. e.), Judėjos ir Izraelio karalysčių istorija. aprašytas laikotarpis apima maždaug 400 metų laikotarpį (apytiksliai 975–586 m. pr. m. e.). Samarija žlugo 722 m., o Jeruzalė – 586 m. Tais laikais veikė pranašai Amosas, Ozėjas, Izaijas, Michėjas, Nahumas, Habakukas, Sofonijas bei Jeremijas.

Parašymo laikas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gali būti, kad knygos buvo galutinai sudarytos Babilonijos tremties metu.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 90 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]