Abdijo knyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Abdijo knyga – trumpiausia Senojo Testamento knyga, priskiriama pranašų knygų grupei. Tai pranašystė apie edomiečių pražūtį.

Edomiečių tauta, gyvenusi į pietryčius nuo Judėjos, kur vėliau buvo pastatytas Petros miestas, pasinaudojo Jeruzalės nelaime ir ją apiplėšė, vos tik ši atiteko babiloniečiams (586 m. pr. m. e.).[1]

Abdijo knygoje teigiama, kad Edomas būsiąs padarytas mažiausias tarp tautų, visiškai paniekintas ir sunaikintas. Sakoma, kad Edomas neturėjęs džiūgauti dėl Judo žmonių jų žuvimo dieną, džiaugtis Judo nelaime, grobti jo nuosavybės, žudyti jo pabėgėlių. Siono kalne prisiglausią išlikusieji, kalnas būsiąs šventas.

Pranašaujama, kad gyvenantys Negebe užimsią Ezavo kalną, o gyvenantys Šefeloje ­– filistinų kraštą. Jie užimsią Efraimo žemę ir Samarijos žemę, o BenjaminasGileadą. Halache esantys Izraelio tremtiniai užimsią Finikiją iki pat Sareptos, o Jeruzalės tremtiniai, esantys Sefarade, užimsią Negebo miestus.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 97 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]