Skaičių knyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Skaičių knyga – ketvirtoji Penkiaknygės ir Senojo Testamento knyga.

Šioje Biblijos knygoje pasakojama apie beveik keturiasdešimt metų trukusias izraelitų klajones Sinajaus pusiasalyje po to, kai jie pabėgo iš Egipto. Knygos pavadinimas kilęs nuo dviejų joje paminėtų Izraelio tautos surašymų.

Skaičių knygoje rašoma apie Mozės bei Aarono sesers Mirjamos nubaudimą, dvylika pasiuntinių, pasiųstų į Kanaaną, tautos nepaklusnumą Dievui, 40 metų trukusias izraelitų klajones dykumoje. Taip pat kalbama apie pasipriešinimą Mozės ir Aarono vadovavimui, ugninių žalčių nelaimę, pranašą Bileamą ir jo asilę, Jozuės paskyrimą vadovu.

Veiksmo vieta – Sinajaus kalnas ir Sinajaus pusiasalis.

Pagrindiniai knygos veikėjai – Mozė ir Aaronas, Kalebas ir Jozuė, Bileamas ir Balakas.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]