Ezros knyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ezros knyga arba Ezdro knyga – viena iš Senojo Testamento knygų.

Ezros knygoje pasakojama apie dvi žydų grupes, grįžusias iš Babilono tremties į tėvynę. Pirmasis būrys sugrįžta į Jeruzalę vadovaujamas Zerubabelio, antrajam vadovavo Ezra. Žydai, nepaisydami pasipriešinimo, atstatė Jeruzalės šventyklą ir, Ezros vadovaujami, pradėjo laikytis įstatymo nurodymų. Rašoma apie kovos su vietine opozicija metus ir Persijos valdovų paramą, šventyklos atšventinimą, Paschos šventimą, mišriųjų santuokų bylą.

Knyga parašyta papildant Metraščių knygas, greičiausiai apie 400 m. pr. m. e.

Pagrindiniai knygos veikėjai – Ezra (kunigas, Aarono palikuonis), Zerubabelis, Persijos karalius Kyras, pranašas Izaijas.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]