Jonos knyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonos knyga – viena iš Senojo Testamento knygų, priskiriama pranašų knygų grupei. Tai labiau pasakojimas apie Joną nei jo paties pranašystė.

Knygoje rašoma, kad pranašas Jona pašaukiamas pranašauti Ninevėje, tačiau nuo to pašaukimo bando išsisukti. Jona bėga priešinga kryptimi, kad pasislėptų nuo Dievo. Jis įlipa į laivą, kuris plaukia į Tarsį. Tačiau kelionėje kyla didžiulė audra. Laivo keleiviai ieško, kas kaltas dėl kilusios audros. Tuomet Jona prisipažįsta, kad bėga nuo Dievo ir kad greičiausiai Dievas dėl to sukėlė audrą. Jona išmetamas į vandenį, jį praryja didžiulė žuvis, kurios pilve Jona praleidžia tris dienas. Tačiau trečią dieną žuvis Joną išspjauna jūros pakrantėje. Jonai pranašaujant Ninevėje, jos gyventojai atgailauja, todėl Dievas jų pasigaili. Tačiau tai Joną prislegia. Jis sėdi paskendęs mintyse po ūksmingu augalu, kurį jam išaugina Dievas. Tačiau kitą rytą Dievas paruošia kirmelę, kuri tą augalą prakanda ir jis nuvysta. Jona dėl to nuliūsta, tačiau Dievas pasako, kad jam verčiau reikia gailėtis Ninevės gyventojų.

Pasak Jonos knygos, Dievas esąs gailestingas ne vien Izraeliui, bet ir jo priešams.

Kada knyga galėjo būti parašyta, nėra žinoma.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 97 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]