Dešimt Dievo įsakymų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis Jekuthiel Sofer 1768 metais sukurtas pergamentas (612x502 mm) nukopijavo 1675 metų dekalogą, kuris buvo Amsterdamo sinagogoje 'Esnoga'
Dešimt Dievo įsakymų ant paminklo Teksaso valstijoje, JAV

Dešimt Dievo įsakymų (arba Dekalogas, hebr. עשרת הדברות‏‎) – tai Senajame Testamente esančių žmogaus elgesio pagrindinių taisyklių santrauka. Žydai ir krikščionys remiasi šiuo esminiu tekstu.[1] Pasak Biblijos, Dievas perdavė Mozei ant Sinajaus kalno, užrašytas ant dviejų akmeninių plokščių. Biblijos hebrajų kalba jie pavadinti עשרת הדברים , o skaitoma 'Aseret ha-Dvarîm'. Išvertus tai reiškia „dešimt teiginių“. Pavadinimas „dekalogas“ išvestas iš graikiško pavadinimo δέκαλόγοι (dekalogoi – „dešimt teiginių“), kuris yra minimas Septuagintoje. Terminai „dešimt įsakymų“ ir „dekalogas“ bendru atveju reiškia šiuos du beveik sutampančius tekstus iš Biblijos Senojo Testamento: Išėjimo knygos 20 skyrius nuo 2 iki 17 eilutės [2] ir Pakartoto Įstatymo 5 skyrius nuo 6 iki 21 eilutės [3].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Bibliją originalus dešimties Dievo įsakymų tekstas yra užrašytas Išėjimo knygoje, žodis po žodžio buvo padiktuotas Dievo Mozei ant Sinajaus kalno (nors Pakartoto Įstatymo Knygoje tas kalnas vadinamas Horebu) per žydų kelionę iš Egipto į Kanaaną.

Pasak Biblijos, Dešimt Dievo įsakymų, taip pat ir kiti Dievo žodžiai buvo duoti Mozei. Įsakymus Mozės nutašytose akmeninėse plokštėse įrėžė pats Dievas (plg. Iš 24,12[4] ; Iš 32,16[5] ir Iš 34,1[6]). Istorikai tarp rašymo ant akmenų ir įsakymų mato paraleles su Egipto tradicijomis ir dievais.

Dešimt Dievo įsakymų turėjo būti įrėžti du kartus, nes pirmas plokštes Mozė sudaužė pamatęs, jog jo žmonės pradėjo garbinti auksinį veršį (Iš 32,19[7]). Pagal Mozei duotus nurodymus naujosios plokštės buvo saugomos Sandoros skrynioje, kol bus pastatyta pirmoji Jeruzalės šventovė.

Egzistuoja kelios Dešimties Dievo įsakymų numeravimo tradicijos [8]. Pavyzdžiui, Išėjimo knygos 20 skyriaus frazę Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų... judėjai laiko pirmojo įsakymo dalimi.

Dešimt Dievo įsakymų Išėjimo knygoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.
  2. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
  3. Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.
  4. Atsimink, kad švęstum šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse. Nes per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną jis ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir ją pašventino.
  5. Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau skiria.
  6. Nežudysi.
  7. Nesvetimausi.
  8. Nevogsi.
  9. Neliudysi melagingai prieš savo artimą.
  10. Negeisi savo artimo namų: negeisi savo artimo žmonos ar vergo ir vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.

Romos katalikų bažnyčios interpretacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romos katalikų bažnyčios katekizme pateikiama ši Dešimt Dievo įsakymų interpretacija:

  1. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.
  2. Netark Dievo vardo be reikalo.
  3. Švęsk sekmadienį.
  4. Gerbk savo tėvą ir motiną.
  5. Nežudyk.
  6. Nepaleistuvauk.
  7. Nevok.
  8. Nekalbėk netiesos.
  9. Negeisk svetimo vyro ar svetimos moters.
  10. Negeisk svetimo turto.


Tokia forma, kaip čia išdėstyta, Dešimt įsakymų Šventajame Rašte nėra; jų tekstas remiasi dviem bibliniais šaltiniais: Išėjimo 20:2-17 ir Pakartotino Įstatymo 5:6-21. Didaktiniais tikslais nuo seno abu šaltiniai buvo sujungti, ir dabar Dešimt įsakymų pateikiami tradicine tikinčiųjų katechezės forma.[9]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Katalikų pasaulio leidiniai (2013) – „YOUCAT Jaunimo Katekizmas“. Skyrius „Kaip mes gyvename Kristuje“, 194 psl.
  2. Išėjimo 20, 2-17. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
  3. Pakartoto Įstatymo 5, 6-21. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
  4. Išėjimo 24,12. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
  5. Išėjimo 32,16. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
  6. Išėjimo 34,1. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
  7. Išėjimo 32,19. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
  8. 10 Dievo Įsakymų. www.manoBiblija.lt
  9. Katalikų pasaulio leidiniai (2013) – „YOUCAT Jaunimo Katekizmas“. Skyrius „Kaip mes gyvename Kristuje“, 193 psl.