Elijas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Elijas (dailininko José de Ribera paveikslas, 1638 m.)

Elijas, Elijus (hebr. אליהו, Elijahu) − Senajame Testamente minimas žydų pranašas, kilęs iš Tišbos miesto. Gyveno IX a. pr. m. e. Izraelyje karaliaus Ahabo valdymo metais.[1] Uolus kovotojas su stabų garbinimu.

Gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ahabas ir jo svetimšalė žmona Jezabelė nusidėjo Dievui, žudydami Dievo pranašus. Todėl Elijas buvo pasiųstas pranešti Ahabui, kad Dievas užleis sausrą. Po to Elijas pasislėpė prie Karito upelio ir maitinosi tuo, ką jam atnešdavę varnai. Upeliui išdžiūvus, Elijas nuėjo į Sidoną ir apsistojo pas našlę Sareptoje. Anot Biblijos, Dievas neleidęs išsekti jos miltų ir aliejaus atsargoms iki tol, kol badas nesibaigė. Mirus našlės sūnui, Dievas išklausęs Elijo maldą ir grąžinęs mirusiajam gyvybę.

Trečiaisiais sausros metais Elijas grįžo pas Ahabą, kuris apkaltino pranašą dėl Izraelį ištikusių nelaimių. Biblijoje pasakojama, kaip Elijas surengė išbandymą Baalo pranašams – liepė sukrauti jiems aukurą ir ant jo padėti paskerstą jautį. Tą patį padarė ir pats Elijas. Žaibas turėjo sudeginti arba Baalo pranašų atnašą, arba Elijo. Baalo pranašai visą dieną šoko aplink aukurą, meldėsi, darė ritualinius įsipjovimus, tačiau tai nepadėjo. Ugnis sudegino Elijo auką ir taip parodė, jog tikrasis Dievas yra Jahvė. Baalo pranašai buvo išžudyti, sausra tą pačią dieną pasibaigė.

Elijas, gelbėdamasis nuo Jezabelės, kuri buvo ant jo supykusi dėl Baalo pranašų išžudymo, pabėgo į pietus, į dykumas. Elijas pasijutęs vienišas ir nedaug trūko, kad būtų puolęs į neviltį. Tačiau į Eliją prabilo Dievas ir pasakė, kad Elijas dar turi patepti naująjį karalių ir paruošti pranašo darbui Eliziejų.

Vėliau, kai Ahabas surengė Naboto nužudymą, norėdamas pasisavinti jo vynuogyną, Elijas perspėjo karalių, jog Dievas nubaus visą jo šeimą.

Kai pranašas atliko visas užduotis, buvo paimtas į dangų ugnies vežime. Pranašas Malachijas skelbė, jog Elijas sugrįš prieš ateinant Mesijui. Kartu su Moze Elijas buvo pasirodęs Jėzaus atsimainymo metu.[2]

Vaizdavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Dailėje dažniausiai vaizduojamas esąs dykumoje, maitinamas varnų. Kiti variantai: Elijas kartu su angelu, laikančiu taurę arba kylantis ugnies vežimu į dangų.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Elijas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 470 psl.
  2. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993.

Vikiteka