Kutna Hora

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kutna Hora
ček. Kutná Hora
   COA Kutna Hora.png      Kutna Hora CZ flag.gif   
KUTNA HORA (js) 7.jpg
Šv. Barboros Katedra

Kutna Hora
49°57′00″N 15°16′01″E / 49.95°N 15.26694°E / 49.95; 15.26694 (Kutna Hora)Koordinatės: 49°57′00″N 15°16′01″E / 49.95°N 15.26694°E / 49.95; 15.26694 (Kutna Hora)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Čekijos vėliava Čekija
Kraštas: Vidurio Čekijos kraštas
Įkūrimo data: prieš 1291
Meras: RNDr. Ivo Šanc, CSc.
Gyventojų (2009): 21 604
Plotas: 33,05 km²
Tankumas (2009): 654 žm./km²
Altitudė: 254 m
Pašto kodas: 284 01
Tinklalapis: Kutná Hora
Commons-logo.svg Vikiteka: Kutna HoraVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 732

Kutna Hora (ček. Kutná Hora, vok. Kuttenberg) – miestas Vidurio Čekijos krašte, rajono centras, žymus Čekijos urbanistikos paminklas, įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kutna Hora yra apie 70 km į rytus nuo Prahos centro, iš kur per Kutną Horą eina krašto kelias Nr. 2 PrahaPardubicė. Pavadinimas reiškia „kasamasis kalnas“. Čia ilgą laiką buvo randamas, bei iškasamas sidabras. XIII amžiaus pabaigoje tai sudarė apie trečdalį visos Europos sidabro produkcijos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sidabras šioje vietovėje buvo randamas žemės uolienų paviršiuje. X amžiuje gretimame Slavnykų piliakalnyje Malyne buvo kalami sidabriniai denarai. Su sidabro išgavimu galimai buvo susijęs cistersų pirmojo vienuolyno Čekijoje steigimas gretimame Sedlece. Sedleco vienuolyną įkūrė 1142 m. Miroslavas iš Cimburko, vienas svarbesnių kunigaikščio Vladislavo II-ojo rūmininkų. Vienuolyne buvo apgyvendinti vienuoliai iš Valdsaseno (Aukštutinis Pfalcas). Jie priklausė vienuolių srovei, kuri tradiciškai užsiminėjo kalnakasyba. Tuo būtų galima paaiškinti, kodėl priešingai to meto įprastai praktikai vienuolynas buvo įsteigtas jau seniai apgyvendintoje ir gerai tvarkomoje vietovėje. Ant vienuolynui priklausančios žemės vėliau išaugo miestas bei keli aplinkiniai kaimai. Artimiems miestams Časlavui ir Kolynui buvo 1260 m. suteiktos Jihlavos kalnakasybos teisės. Netrukus atsirado pavadinimas Antiqua Cuthna (Senoji Kutna – Kasomoji), kuri tikriausiai buvo arčiau Sedleco vienuolyno. Šis kaimas buvo sunaikintas per karus (Pršemislo Otakaro II su Rudolfu Habsburgiečiu), kuris 1278 m. sudarė taiką su Otonu Brandenburgiečiu. Vaclovo II-ojo valdžios pradžioje įsismarkavo „sidabro karštligė“ ir tūkstančiai žmonių iš plačių apylinkių patraukė čia, vien dėl noro praturtėti. Tai buvo kalnakasių gyvenvietės įsikūrusios kalne virš Vrchlicės slėnio, lotynišku vardu Mons Cutna, labai padriko išplanavimo (lig šiol pastebimo) pradžia. Dar 1289 m. miestai Časlavas ir Kolynas ginčijosi dėl teisių valdyti gyvenvietę, bet jau 1291 m. miestas turėjo savo teismą bei karališkąjį kalnakasybos biurą.

Nuo 1300 m. iki husitų karų[taisyti | redaguoti kodą]

Apie 1300 m. karalius Vaclovas II-asis išleido naują kalnakasybos įstatymą (Ius regale montanorum), kuriame buvo nurodytos karaliaus teisės sidabro kalnakasybai bei monetų kalybai, įvedė standartines monetas ir kalybą sutelkė Kutnoje Horoje. Pagal Italų žinovų nurodymus naujoje monetų kalykloje, kuri pagal juos ir vadinama Vlašský dvůr („Itališki rūmai“), 1300 m. pradėti kaldinti Prahos grašiai. 1304 ir 1307 metais Imperatoriaus Albrechto I-ojo kariuomenė apsupo miestą, tačiau miestelėnai Kutną Horą paskubomis fortifikavo ir atsilaikė. 1318 m. Kutna Hora gavo miesto, bei daugybę kitų privilegijų.

Turtai iš miesto kasyklų – ypač šachtos Osel – tapo Čekijos karalių galios pagrindu, bei pagrindiniu finansinių išteklių šaltiniu grandiozinės Liuksemburgiečių dinastijos galybės per visą XIV amžių. Todėl karaliai Karolis IV, bei Vaclovas IV atidžiai stebėjo, puoselėjo bei palaikė įvairiuose ginčuose, taip pat padėjo puoselėjant miesto pastatus. Vlašský dvůr („Itališki rūmai“) tapo karaliaus Vaclovo IV-ojo rezidencija. XIV amžiaus antrojoje pusėje buvo įkurta Šv. Jokūbo bažnyčia, bei dar šešios kitos, taip pat rotušė irdaugelis kitų svarbių pastatų. Taip miestas gavo tvirtą gynybinę sieną su šešiais vartais. 1363 m. paminėta ir miesto mokykla.

Kadangi miesto bažnyčios liko pavaldžios Sedleco vienuolynui, 1384 m. naujai susibūrė kalnakasių brolija, taip vadinamąjai „horní“ (kuri reiškia aukštutinius kalnakasius) Kutna Horos Šventosios Barboros katedrai, statytai Vyšehrado kapitulos priklausačioje teritorijoje už miesto gynybinės sienos ribų. Nors pajamos iš šachtų tuo momentu mažėjo, karalius Vaclovas IV liepė praplėsti Vlašský dvůr („Itališkus rūmus“), kur dažnai rezidavo ir 1409 m. čia pasirašė Kutnos Horos dekretą (Dekretas ribojo užsieniečių įtaką Prahos Universitetui). 1413 m. kalnakasiai įsiveržė į Malyną ir išžudė jo gyventojus, nes jie priešinosi bei trukdė kalnakasybai; 1416 m. nužudė karaliaus pasiuntinį ir mieste įsiplieskė tautiniai bei bažnytiniai ginčai.


Architektūros paminklai[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto dalys[taisyti | redaguoti kodą]

Kutnos Horos kadastrų kontūrai

Kutna Hora susideda iš 12-os dalių viso 7-iuose kadastruose

  • Hlouška – kadastrai Kutna Hora ir Sedlecas prie Kutnos Horos; (centre ir į šiaurės rytus nuo centro (toliau: n. c.), yra J. K. Tylo teatras ir autobusų stotis)
  • Kankas – kad. Kaňkas; miesto dalis pavadinta pagal kalną 352 m Kanko, esantį miesto dalyje pietryčiuose. Jame yra geologinis rezervatas – apleistas karjeras;
  • Karlovas – kad. Kutna Hora ir Sedlecas prie Kutnos Horos; (į rytus n. c., 535 gyv.)
  • Kutna Hora – Miesto centras – kad. Kutná Hora; (2470 gyv.)
  • Malynas – kad. Malynas; (3 km į šiaurės rytus n. c., nuo apie 985 m. štai čia buvo kalami sidabriniai denarai)
  • Neškaredicės – kad. Neškaredicės; (į pietryčius n. c., 268 gyv. + 200 čigonų)
  • Perštejnecas – kad. Perštejnecas; (į pietryčius n. c., 159 gyv.)
  • Poličanai – kad. Poličanai, (3 km į pietus n. c., 190 gyv.; geležinkelis Kutna Hora – Zručas prie Sazavos)
  • Sedlecas – kad. Sedlecas prie Kutnos Horos ir Malynas; (2 km į šiaurės rytus n. c., 1098 gyv.; Sedleco kaulų koplyčia meniškai sudėlioti 40 000 žmonių palaikų kaulai[2]; pagrindinė miesto geležinkelio stotis Kutná Hora hlavní nádraží (mazgas), buvusiame vienuolyne įsikūrė didžiausias Čekijoje tabako fabrikas Philip Morris ČR a. s., 1142 m. įkurta cistersų abatija su vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, jos areale esanti Visų šventų koplyčia, turbūt kitos, nebesančios bažnyčios vietoje, jos rūsyje yra minėtas osuarijus)
  • Šipši – kad. Kutna Hora ir Sedlecas prie Kutnos Horos; (į šiaurę n. c., 5675 gyv.)
  • Vrchlicė – kad. Kutna Hora; dalis pavadinta pagal Vrchlicės upę, Klejnarkos intaką (Elbės baseinas), (į pietus n. c., 367 gyv., šias vietas lankydamas, inspiruotas išskirtiniu vietovės grožiu sau pseudonimą išsirinko Profesorius Emilis Bohuslavas Frída, Dr. h.c., žinomas tik kaip Jaroslav Vrchlický, žymus Čekijos poetas, rašytojas, dramatikas, vertėjas (18531912))
  • Žižkovas – kad. Kutna Hora; (į pietvakarus n. c., 3664 gyv.)

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Miestų partnerystė užmegzta su šiais miestais[3]:

Fotogalerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]