Jonas Antanas Chrapovickis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Antanas Chrapovickis
lenk. Jan Antoni Chrapowicki
Jonas Antanas Chrapovickis
Chrapovickiai
Herbas "Gazdava"
Herbas "Gazdava"
Gimė 1612 m. spalio 1 d.
Padbiarezė prie Vitebsko
Mirė 1685 m. lapkričio 3 d. (73 metai)
Lukiškės prie Vitebsko
Tėvas Kristupas Chrapovickis
Motina Elena Vaina-Jasenecka
Vaikai Jonas Františekas,
Kšištofas Antonis,
Kornelija,
Barbara,
Kotryna,
Jozefas,
Michailas,
Antonis,
Vaclovas,
Stefanas Antonis,
Ludvika Agnieška,
Francišekas Jonas,
Mariana
Veikla Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas.
Vikiteka Jonas Antanas Chrapovickis

Jonas Antanas Chrapovickis (lenk. Jan Antoni Chrapowicki, 1612 m. spalio 1 d. Padbiarezė prie Vitebsko – 1685 m. lapkričio 3 d. Lukiškės prie Vitebsko) – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

16351637 m. studijavo Sorbonoje, Leideno ir Paduvos universitetuose. Čia iš evangelikų reformatų perėjo į katalikų tikėjimą. Lankėsi Anglijoje, Belgijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kt. kraštuose, 1638 m. grįžo į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę.

Valstybės tarnyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1640–1685 m. 25 kartus buvo Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, 1665 m. ir 1668 m. Seimo maršalka. Nuo 1650 m. Smolensko vėliavininkas, nuo 1659 m. – pakamaris, nuo 1669 m. Vitebsko vaivada bei Pilviškių seniūnas.

Su kitais 1660 m. pasirašė Olyvos taiką su Švedija, 1667 m. – Andrusovo paliaubų sutartį su Maskva. 1678 m. dalyvavo Amžinosios taikos su Rusija derybose. Per karus su Rusija netekęs valdų Vitebsko ir Smolensko vaivadijose, jų gavo Lietuvoje.

1656–1685 m. rašė dienoraštį (fragmentai išleisti 1787 m. ir 1845 m., visas tekstas – „Dienoraštis“, Dyaryusz, 1-2 d. 19781988 m.), jis svarbus dėl 1656–1669 m. laikotarpio amžininkų charakteristikų, papročių, seimų, meteorologinių stebėjimų aprašymų.[1]

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvai − Kristupas Chrapovickis ir Elena Vaina-Jasenecka. Tėvas Kristupas ir broliai buvo patekę į rusų karių nelaisvę Smolenske. Tėvas ir du broliai žuvo nelaisvėje.

Trečias brolis − Jurijus perėjo į Maskvos tarnybą ir tapo rusiškos linijos Chrapovickių giminės pradininku.

Vedė teismo procesus su savo sūnumis (nuo pirmos žmonos), reikalaujančių mirusios motinos paveldėjimo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas TylaJonas Antanas Chrapovickis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 96 psl.
Politinis postas
Prieš tai:
Vladislovas Valavičius
Vitebsko vaivada

16661683
Po to:
Leonardas Gabrielius Pociejus
Prieš tai:
Jonas Gninskis
ATR seimo maršalka

1665
Po to:
Jonas Odrovonžas Pienionžekas