Kleckas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kleckas
brus. Клецк, rus. Клецк
   Coat of Arms of Kleck, Belarus.png   
Church of Holy Trinity Klecak.jpg
Šv. Trejybės bažnyčia, nugriauta 1950 m.

Kleckas
53°4′0″N 26°38′0″E / 53.06667°N 26.63333°E / 53.06667; 26.63333 (Kleckas)Koordinatės: 53°4′0″N 26°38′0″E / 53.06667°N 26.63333°E / 53.06667; 26.63333 (Kleckas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas: Klecko rajonas
Gyventojų (2005 m.): 9 600
Tinklalapis: http://www.kletsk.minsk-region.by
Commons-logo.svg Vikiteka: KleckasVikiteka
Kirčiavimas: Klèckas

Kleckas (brus. Клецк, Клецак) – miestas Baltarusijoje, prie Pripetės intako Lanės upės, 36 km į pietvakarius nuo Minsko, Minsko sritis, Klecko rajono centras. 9600 gyventojų (2005 m.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Archeologinių tyrimų, kuriuos atliko Vitoldas Henselis, duomenimis I a. – V a. Klecko vietoje buvo baltų gyvenvietė, X a. pabaigoje atsikėlė slavai, XI a. pastatyta medinė pilis. Rašytinių šaltinių minimas 1127 m. XI a. – XIII a. pastatyti miesto, turėjusio 7,7 ha plotą, įtvirtinimai. XIII a. viduryje miestą sudegino, manoma, mongolai-totoriai, kurį laiką Kleckas buvo apleistas, vėliau atstatytas. Nuo XIV a. pirmos pusės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1398 m. minimas Klecko kunigaikštis Jomantas Tuluntaitis (Jamont Tuluntovič). Per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidaus karą 1433 m. Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė prie Klecko įveikė Švitrigailos karius. 1503 m. miestą sudegino Krymo totoriai. 1506 m. rugpjūčio 5 d. prie miestelio įvyko Klecko mūšis, kuriame 7-10 tūkstančių vyrų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, kuriai vadovavo Lietuvos dvaro maršalka Mykolas Glinskis, sumušė totorių chano Baty Girėjaus 30 000 raitelių armiją.

15221556 m. pagal Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo privilegiją Klecką valdė jo žmona Bona Sforca. XVI a. pirmoje pusėje Klecke įsikūrė žydų bendruomenė. 1551 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Klecką padovanojo Mikalojui Radvilai Juodajam, faktiškai Radvilos Klecką valdė nuo 1558 m. m., 15861939 m. čia buvo jų Klecko ordinacijos centras, tai spartino miesto plėtrą. 1652 m. rugpjūčio 27 d. suteiktos Magdeburgo teisės.

XVI a. septintame dešimtmetyje klecko bažnyčia atiteko evangelikams reformatams (kalvinams), pamokslininku joje kurį laiką dirbo Simonas Budnas. XVII a. – XVIII a. mieste veikė 3 cechai. Per XVII a. vidurio karą Rusijos kariuomenė Klecką nusiaubė ir sudegino. 1683 m. ordinatas Stanislovas Kazimieras Radvila pastatydino dominikonų vienuolyną ir katalikų bažnyčią. XVII a. – XIX a. Klecke ir buvo dvi unitų bažnyčios. 1706 m. per Šiaurės karą, Rusijos karinį junginį sumušė ir miestą sudegino švedai. Nuo 1793 m. Kleckas priklausė Rusijos imperijai, valsčiaus centras. 19211939 m. Klecką valdė Lenkija. 1939 m. įsijungusi į Antrąjį pasaulinį karą, Klecką užėmė Raudonoji armija ir perdavė Baltarusijos TSR. 19411944 m. Klecką buvo okupavusi nacių Vokietija, 1941 m. spalio 6 d. prie Klecko nužudyta apie 4000 žmonių, daugiausia žydų, dar apie 2000 kitų išgabenti į koncentracijos stovyklas.[1]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1551 m. ir 2005 m.
1551 m. 1641 m. 1683 m. 1713 m. 1897 m.sur.
700
137 sodybos
2 000
448 sodybos
1 100
217 sodybų
600
152 sodybos
4 700
1970 m.sur. 1997 m. 2002 m. 2005 m. -
5 700 11 000 11 000 9 600 -


Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1683 m. Radvilų pastatyta Baroko stiliaus bažnyčia, XIX a. perstatyta į pravoslavų cerkvę. Po Antrojo pasaulinio karo pirmą kartą remontuota 1994 m.
  • Radvilų įkurtas dominikonų vienuolynas, kuriame nuo 1795 m. veikė bajorų mokykla.
  • Cerkvė, pastatyta 1879 m.
  • Sinagoga, perstatyta XIX ir XX a.
  • Klecko istorijos etnografijos muziejus.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Per Klecką eina geležinkelis Baranovičiai-Mogiliavas. Vyrauja maisto (duonos, konservų, vyno, pieno, vaisių, daržovių), medienos apdirbimo ir baldų pramonė, pašarų gamyba.

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kleckas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 248 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]