Grybavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Žmonės grybus rinkdavo nuo senų laikų
Dainavos girioje surinkti grybai

Grybavimas – grybų rinkimas maistui miške. Grybavimas ypač populiarus Vidurio ir Rytų Europos šalyse (Lenkijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kt.) taip pat vietomis Šiaurės Europoje, Viduržemio regione, JAV. Grybavimas gali būti verslas – surinkti grybai priduodami į supirkimo punktą arba pardavinėjami turguje, prie kelio; tai taip pat gali būti hobis – grybaujama siekiant pabūti gamtoje, pasivaikščioti, patirti ieškojimo ir rinkimo azartą bei pririnkti grybų maistui.

Grybaujant labai svarbu atskirti valgomus grybus nuo nuodingų, rinkti tik gerai žinomus grybus. Grybus reikia nupjauti, o ne rauti, kad liktų grybiena ir vėl galėtų užaugti grybas. Geriausia rinkti į pintines, kibirus, o ne į maišelius, nes ten grybai susigulės ir praras formą. Einant į mišką svarbu pasirūpinti tinkama apranga: drabužiais ilgomis rankovėmis, aukšta apykakle, kepure, kad būtų išvengta įbrėžimų, sužalojimų, bei nepatektų erkės; būtina patvari, drėgmės nepraleidžianti, patogi avalynė. Vykstant į gerai nepažįstamą mišką reikia turėti kompasą. Surinktus grybus reikia tinkamai apdoroti.

Lietuvoje dažniausiai renkami baravykai, raudonviršiai, lepšės, voveraitės, žaliuokės, paliepiai, kelmučiai, ūmėdės ir kt.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]