Imunitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Straipsniai Limfinė sistema, Imunitetas, Imuninė sistema kartoja tą pačią informaciją. Kryžminės nuorodos nevienareikšmės, netvarkingos. Straipsniai apie blužnį, tarpuplaučio liauką, kaulų čiulpus, kitus juose minimus imuninės - limfinės sistemos organus irgi atkartoja informaciją ir yra nepilni. Šiuos visus straipsnius reikia apjungti ir sudėlioti informaciją kur priklauso, sutvarkyti vidines nuorodas, suvienodinti terminologiją
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Vikipedijos projekte.

Imunitetas (lot. immunitas 'laisvumas nuo ko nors') – organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai nepriimtina: nuo mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų medžiagų. Organizmo apsauginės imuninės reakcijos padeda „išvalyti” organizmą nuo antigenų, patekusių į jį iš išorės arba atsiradusių viduje. Antigenų organizme gali atsirasti dėl bakterijų, fermentų, vaistų ir kitokių cheminių preparatų, radiacijos poveikio.

Imuninė sistema šalina mirusias ar pakitusias savo organizmo ląsteles, saugo nuo ligų, ypač infekcinių ir vėžinių. Jei imuninė sistema per silpna, sutrinka organizmo augimas ir vystymasis, mažėja atsparumas infekcijoms, susidaro prielaidos susirgti onkologinėmis ligomis.

Imuniteto rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Imunitetas skirstomas į įgimtą ir įgytą. Įgimtas imunitetas dar vadinamas paveldimu. Viena iš jo formų - rūšinis imunitetas. Jis būdingas tai pačiai gyvūnų rūšiai ir perduodamas iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, žmogus neserga galvijų ir šunų maru, o gyvūnai neužsikrečia vėjaraupiais.

Įgytas imunitetas nepaveldimas, jis gali būti pasyvus ir aktyvus. Pasyvus imunitetas susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų iš kito imunizuoto organizmo. Tokį imunitetą turi naujagimiai. Aktyvus imunitetas įgyjamas persirgus tam tikra infekcine liga arba imunizuojant (skiepijant) nuo tos ligos. Kitaip tariant, įgytas imunitetas būna natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis (povakcininis).

Imuninės sistemos organai[taisyti | redaguoti kodą]

Organai skirstomi į:

Fagocitinė gynyba[taisyti | redaguoti kodą]

Kai bakterijų patenka į organizmą, pvz., pro žaizdą, kol kraujas dar nesukrešėjęs, į infekcijos vietą skuba vieno tipo baltieji kraujo kūneliai - fagocitai. Jie keliauja kraujagyslėmis ir kapiliarais atsiduria prie pat odos. Fagocitai į žaizdą patenka pro kraujagyslių sieneles ir tarpląstelinį audinių skystį. Čia jie sutinka įsibrovėles - bakterijų ląsteles, kurios jau yra pasiruošusios daugintis. Fagocitai jiems būdingu būdu sugeba naikinti bakterijas. Jie apglėbia bakteriją ir įtraukia į savo vidų. Čia ją suskaido tam tikri fermentai, kuriuos išskiria fagocitas. Jei fagocitai įsibrovusius svetimkūnius sunaikina greit, infekcija nekyla. Jei kraujo kūnelių ir bakterijų kova užtrunka, žaizdoje kaupiasi mirusių bakterijų ir baltųjų kraujo kūnelių bei audinių skysčio mišinys. Taip prasideda uždegimas ir susidaro pūlių. Gali pakilti kūno temperatūra, nes dėl uždegimo temperatūros reguliavimo centras smegenyse nesugeba palaikyti pastovios kūno temperatūros.Tačiau imunitetas organizmo visiškai neapsaugo. ŽIV virusai patekę į organizmą, iškarto puola jį, o ne ląsteles. Todėl AIDS sergančiam žmogui, net sloga gali būti mirtina, nes imunitetas nesugeba nuo jos apginti organizmo.