Kaulų čiulpai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kaulų čiulpų mikroskopinis vaizdas

Kaulų čiulpai – kaulų sudedamoji dalis. Jie skirstomi į raudonuosius (lot. medula ossium rubra) ir geltonuosius (lot. medulla osium flava). Raudonieji kaulų čiulpai gamina kraujo ląsteles eritrocitus, kurie po organizmą išnešioja deguonį. Prieš patekdami iš kaulų čiulpų į kraują raudonieji kraujo kūneliai netenka branduolių ir susintetina hemoglobiną.

Žmogaus kaulų čiulpų nuotrauka

Kuo organizmas jaunesnis, tuo raudonųjų kaulų čiulpų yra daugiau. Kaulų čiulpai yra plokščiuosiuose ir ilgųjų kaulų galuose, kaukolėje, šonkauliuose, stuburo slanksteliuose jie užpildo akytąją kaulo dalį. Geltonieji kaulų čiulpai užpildo vamzdinių kaulų ertmes.

Kaulų čiulpų persodinimas yra plačiai naudojamas šiuolaikinėje medicinoje. Įprasta kaulų čiulpų architektūra gali būti pažeista įvairių ligų, pavyzdžiui, mielomos, tuberkuliozės ar leukemijos. Kaulų čiulpų patologinė analizė atliekama biopsijos būdu išgavus kaulų čiulpų pavyzdžių. Aptikus patologiją, vykdomas persodinimas, kurio metu iš tinkamo donoro kaulų čiulpų išgaunamos kamieninės ląstelės. Ši procedūra yra minimaliai invazinė donorui, todėl reabilitacijai, priklausomai nuo paciento sveikatos, pakanka 1–2 dienų.


Commons-logo.svg Vikiteka: Kaulų čiulpai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka