Maisto medžiagos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Energijos gavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Organizmas maistą paverčia energijos atsarga, kuria galima bet kada pasinaudoti. Šis sudėtingas procesas prasideda nuo to, kad maistas skrandyje ir žarnyne virškinimo metu yra suskaidomas ir išsiskiria maistingosios medžiagos, tokios kaip gliukozė, riebiosios rūgštys ir aminorūgštys. Jos iš maisto absorbuojamos tiesiai į kraują ir paskirstomos ląstelėms visame kūne. Ląstelės gliukozę ir riebiąsias rūgštis panaudoja kaip kurą sudėtingoje cheminių reakcijų sekoje, reikalingoje energija išgauti. Ši energija saugoma ATP (adenozintrifosfato) molekulėmis. Kai ląstelės įtraukiamos į kokią nors veiklą, ATP skyla į ADP (adenozindifosfatą), ir išsiskiria sukauptoji energija.

Maisto medžiagos[taisyti | redaguoti kodą]

Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų.

Pagrindinės maisto medžiagos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis. Jie svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, bet ir patys yra audinių ir ląstelių sudėtyje. Tai grupė cheminių medžiagų sudarytų iš atskirų molekulių – sacharidų, kurios susijungusios sudaro pagrindines angliavandenių rūšis: cukrų ir krakmolą. Cukrus – tai paprasti angliavandeniai vadinami monosacharidais arba disacharidais, krakmolas – sudėtinis angliavandenis, kad jį pasisavintų organizmas pirma turi krakmolą suskaidyti. Oksiduojami angliavandeniai išskiria energiją. Organizmas juos labai greitai pasisavina, taigi saldus ir krakmolingas maistas puikiai tinka prieš fizinį darbą. Angliavandeniams priklauso ir maistinės skaidulos, kurios mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, gerina žarnyno veiklą. Tačiau jei iš maisto gautos energijos kiekis viršija sunaudojamą energijos kiekį, gresia nutukimas.
  • Baltymai – pagrindinė organizmo naujų ląstelių ir audinių statybinė medžiaga, sudaryta iš aminorūgščių, susidarančių virškinant baltymus. Baltymai reikalingi kaulams, raumenims, jungiamiesiems audiniams susidaryti ir atsistatyti. Jų turi gyvuliniai ir augaliniai produktai. Per didelis baltymų suvartojimas kenkia organizmui, nes padidėja alergijų pavojus, pasunkėja kepenų, inkstų veikla, sąnariuose gali kauptis druskos. Jei baltymų organizmas gauna nepakankamai, tai sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms.
  • Riebalai – koncentruota energija, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti. Riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebalų rūgščių. Riebiosios rūgštys yra sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios. Gyvulinės kilmės riebaluose vyrauja sočiosios riebiosios rūgštys (SRR), o augalinės kilmės riebaluose daugiau mononesočiųjų (MNRR) ir polinesočiųjų (PNRR) riebiųjų rūgščių. Virškinant iš riebalų išsiskiria sočiosios rūgštys, kurios yra svarbios ląstelei augti ir atsistatyti. Riebalai padeda susidaryti hormonams bei prostaglandinams. Su riebalais organizmas gauna riebaluose tirpių vitaminų - A, D, E, K. Sočiųjų riebiųjų rūgščių yra gyvulinės kilmės ir pieno produktuose, nesočiųjų riebiųjų rūgščių – augaliniuose aliejuose. Riebalus reikia riboti, nes per didelis jų kiekis gali pakenkti organizmui.

Papildomos maisto medžiagos[taisyti | redaguoti kodą]

Jų organizmui reikia labai nedaug, bet, jei nors vieno iš jų trūksta, organizmas nusilpsta ir gali susirgti.

Nepakeičiamos maisto medžiagos[taisyti | redaguoti kodą]

Maisto medžiagos gali būti pakeičiamos arba nepakeičiamos. Nepakeičiamų medžiagų kiekis apibūdina maisto vertę. Vertingas tas maistas, kuris turi pakankamą nepakeičiamų medžiagų kiekį. Pakeičiamas medžiagas organizmas sintetina iš kitų medžiagų, o nepakeičiamas – ne. Todėl tokių nepakeičiamų medžiagų būtinai reikia gauti su maistu:

Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgštys skirstomos į „nepakeičiamąsias“ - kurios nesintetinamos organizme ir turi būti gaunamos su maistu, ir „pakeičiamąsias“ - kurios gali būti sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui. Nepakeičiamųjų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose. Augaliniai baltymai virškinami sunkiau ir blogiau įsisavinami.