Blužnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Blužnis (lot. lien, s. splen) – limfinės ir kraujotakos sistemų dalis. Pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos vidaus organas, susijęs su kraujo gamyba organizme (pašalina iš kraujo svetimkūnius, negyvas ar pažeistas ląsteles, gamina antikūnus). Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120–250 g (suaugusio vyro blužnis vidutiniškai sveria 192 g, o suaugusios moters – 153 g); jos svoris ir spalva priklauso nuo prisipildymo krauju: tuščia blužnis yra melsvai raudona, prisipildžiusi krauju – raudona. Konsistensija – minkšta, stangri. Blužnis yra kairėje viršutinėje pilvaplėvės ertmės dalyje, tarp skrandžio ir diafragmos, už IX, X ir XI šonkaulių. Jos išilginė padėtis sutampa su X šonkauliu.

Blužnis
Blužnies vieta žmogaus kūne

Blužnies sandara ir funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

Blužnyje skiriamas diafragminis paviršius, facies diafragmatica visceralis, ir šiek tiek įgaubtas vidinis paviršius, pasuktas į organus. Šiuo paviršiumi blužnis liečiasi su keliais organais – inkstu, skrandžiu, skersine gaubtine žarna. Abu paviršius skiria viršutinis ir apatinis kraštai. Apatinis bukas, pasuktas žemyn ir į užpakalį, margo inferior, viršutinis aštrus, pasuktas aukštyn ir į priekį, margo superior. Abu kraštai sueina į apatinį užpakalinį, extremitas posterior, ir priekinį viršutinį, extremitas anterior, galus. Vidinio paviršiaus centre yra blužnies vartai, hilum lienale (hilum splenicum), kurių srityje nuo kapsulės į organo gilumą įsiskverbia pertvaros (trabekulės). Pro vartus į blužnį įteka ir iš jos išteka galinės blužnies arterijos šakos, venos ir limfagyslės, įeina nervai.

Blužnį iš visų pusių dengia skaidulinio jungiamojo audinio kapsulė, kuri su pertvaromis sudaro blužnies stromą. Tarp pertvarų yra blužnies parenchima, kurią sudaro tinklinio ir limfoidinio audinio telkiniai.

Blužnies skersinis pjūvis, kuriame matyti trabekulinis audinys bei blužnies vena ir jos intakai

Apie centrines arterijas esantis limfoidinis audinys vadinamas baltąja pulpa (minkštimu), nes jame daug įsiskverbusių limfocitų. (Apie centrines arterijas ir nuo jų atsiskyrusias arterioles esantis limfoidinis audinys yra T limfocitų sritis, o baltosios pulpos pakraščiai – B limfocitų sritis.) Kitose blužnies limfoidinio audinio srityse yra daug makrofagų. Dėl kraujo ląstelių (daugiausia eritrocitų) gausos jos yra tamsesnės. Tokia sritis vadinama raudonąja pulpa.

Blužnies visceralinis paviršius
Blužnies sandaros elementai
Angliškai Lotyniškai Lietuviškai
Anterior border Margo anterior Priekinis kraštas
Posterior border Margo posterior Užpakalinis kraštas
Pancreatic surface Facies pancreatica Kasos paviršius
Gastric surface Facies gastrica Skrandžio paviršius
Renal surface Facies renalis Inkstų paviršius
Colic surface Facies intestini crassi Storosios žarnos paviršius
Superior extremity Extremitas superior Viršutinis galas
Inferior extremity Extremitas inferior Apatinis galas
Hilum Hilum Vartai
Splenic pulp Pulpa splenica Blužnies pulpa
Splenic trabeculae Trabeculae splenicae Blužnies trabekulės
Splenic vein Vena splenica Blužnies vena
Splenic artery Arteria splenica Blužnies arterija
Gastric vessels Vasa gastrica Skrandžio kraujagyslės


Blužnies pulpos sandara bei funkcijos
Vieta Funkcijos + sandara
Raudonoji pulpa Čia vykdoma mechaninė filtracija (limfmazgio funkcija). Blužnis veikia kaip kraujo filtras, pašalinantis bakterijas, virusus, negyvas ląsteles ir svetimkūnius. Sudaryta iš tinklinio jungiamojo audinio, turinčio veninių ančių ir kraujo forminių elementų.
Baltoji pulpa Aktyvus imuninis atsakas palaikant humoralinę ir ląstelės reguliaciją. Sudaryta iš limfoidinių ląstelių, išsidėsčiusių apie centrinę arteriją.
Blužnies mikroskopinis vaizdas

Svarbiausios funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kraujo valymas – senų eritrocitų suardymas.
  • Imunitetas (imuninis organizmo atsakas) – antikūnų gamyba.
  • Blužnyje gaminamas opsoninas, properdinas (kraujo plazmos baltymas), tuftsinas (imuninės sistemos tetrapeptidas).
  • Raudonųjų kraujo ląstelių gamyba. Tuo tarpu, kai kaulų čiulpai yra pagrindinis suaugusio žmogaus hemopoezės (kraujodaros) organas, blužnis atlieka itin svarbų vaidmenį retikuloendotelialinei sistemai iki penkto vaisiaus vystymosi mėnesio (geba gaminti limfocitus).
  • Raudonųjų kraujo ląstelių bei jų forminių elementų kaupykla. Žmogaus organizme (jo blužnyje) yra maždaug 226,5ml raudonųjų kraujo ląstelių. Hipovolemijos atveju – eritrocitai sugrąžinami į kraujotaką.
  • Kritiniu atveju blužnis gali tapti kraujo plokštelių (trombocitų) kaupykla.

Pašalinus blužnį:

  • Padaugėtų cirkuliuojančių kraujo plokštelių, baltųjų kraujo ląstelių, pažeistų eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių);
  • Susilpnėtų organizmo imunitetinis atsakas, atsirastų organizmo neveiksnumas tam tikroms vakcinoms. Padidėtų tikimybė būti infekuotam bakterijų ar pirmuonių (išauga sepsio (kraujo užkrėtimo) rizika, kurį sukeltų polisacharidais inkapsuliuotos bakterijos);
  • Išsivystytų trombocitozė – per didelis trombocitų (kraujo plokštelių, dalyvaujančių kraujo krešėjime) skaičius kraujyje.

Sutrikimai ir ligos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Splenomegaliją (lot. splenomegalia) – blužnies padidėjimą – sukelia daugybė veiksnių (infekcijos, leukemija, autoimuninės ligos, kraujo ligos, kepenų cirozė, helmintozės). Taip pat viena iš organo padidėjimo priežasčių gali būti per didelis blužnies aktyvumas naikinant kraujo ląsteles (vadinamasis hipersplenizmas). Padidėjusi blužnis sukelia skausmus pilvo viršuje kairėje ir greitą sotumo jausmą valgant, nes padidėjusi blužnis spaudžia skrandį. Pirmiausia gydoma pagrindinė liga (blužnies padidėjimo priežastis), jei rezultato negaunama – blužnis šalinama.
  • Blužnies abscesas (pūlinys) – esant silpnam organizmo atsparumui, sergant infekcinėmis ligomis, bakterijos (stafilokokai, streptokokai) gali patekti į blužnį – pradeda formuotis abscesas. Svarbiausi simptomai: ilgai nekrintanti temperatūra ir skausmai pilvo viršuje, kairėje pusėje ar pašonėje (kartais gali plisti į kairįjį petį).
  • Blužnies infarktas – žmonėms, sergantiems leukemija ar kitomis kraujotakos sistemos ligomis, yra didesnė rizika išsivystyti blužnies infarktui. Jo metu žūva didelė dalis blužnies ląstelių, todėl jaučiamas skausmas. Būdingi simptomai: staiga prasidėjęs ir vis stiprėjantis, duriantis skausmas pilvo viršuje kairėje, kuris plinta į kairįjį petį ir sustiprėja giliai kvėpuojant.

Blužnis yra dažniausiai pažeidžiamas pilvo organas. Pagrindinės blužnies traumų priežastys – eismo įvykiai ir smurtiniai sužalojimai. Stipriai sutrenkus pilvą gali prasidėti vidinis kraujavimas, nes plyšta blužnis. Vyrams blužnies trauma dažnesnė nei moterims, dažniausiai nukenčia darbingo amžiaus žmonės.

Sužalojus pilvo ertmės organus, jaučiamas stiprus skausmas. Kai sužalota blužnis, jaučiamas iradiacinis skausmas į kaklą. Apžiūrint nukentėjusįjį, matomi sumušimai viršutiniame kairiajame pilvo kvadrate, apatinėje krūtinės ląstos dalyje. Blužnies žaizdos gali sukelti pavojingą kraujavimą į pilvą. Išsiliejus daug kraujo, vystosi šokas dėl nukraujavimo, o kraujas dirgina pilvaplėvę, dažnai supūliuoja. Jei įvykus pilvo traumai sumažėja sistolinis kraujospūdis, pastebimi ūmios mažakraujystės simptomai, galima įtarti vykstantį gausų vidinį kraujavimą. Nukentėjusysis išblykšta, rečiau plaka širdis, purto drebulys, pila šaltas prakaitas, atsiranda dažnas paviršutiniškas kvėpavimas, dažnas silpno prisipildymo pulsas, silpnumas, nerimas. Nukentėjusysis gali nualpti. Sužeidus pilvo ertmės organus labai greitai prasideda šokas.

Blužnis – limfinės sistemos organas

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • http://www.bartleby.com/107/
  • R.Stropus, K. A. Tamašauskas, N. Paužienė Anatomija, Kaunas, 2005, 512p., ISBN 9955-686-00-6;
  • ŽMOGAUS ANATOMIJA. II tomas / R. Stropus, V.Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Paužienė, D. H. Pauža, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, G.H. Schumacher. – Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla, 2007. – 480 p.
  • [1];
  • [2]