Kraujotakos sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žmogaus kraujotakos sistema. Raudona spalva vaizduoja arterinį kraują, mėlyna – veninį

Kraujotakos sistema – viena iš organų sistemų, aprūpinanti organizmo ląsteles maisto medžiagomis ir pašalinanti nenaudingus apykaitos produktus. Dauguma organizmo gyvybinių procesų vyksta skystoje terpėje – kraujyje, limfoje ir audinių skystyje.

Kraujas teka širdies ir kraujagyslių sistema, aprūpindamas žmogų reikalingomis medžiagomis. Kraujagyslių sieną sudaro trys audinių sluoksniai:

  • išorinis- purusis jungiamasis audinys
  • vidurinis – lygiųjų raumenų sluoksnis
  • vidinis- endotelinis ląstelių skluoksnis



Kraujotakos sistemos vystimasis[taisyti | redaguoti kodą]

  • Gemalo širdis pradeda vystytis iš porinių užuomazgų jau trečią savaitę.
  • Vamzdelinės širdies vidurinė dalis auga greičiau, todėl vamzdelis išlinksta į S formą. Apatinis galas išlinksta aukštyn ir į užpakalį. Tai būsimųjų prieširdžių ir auselių užuomazga. Tarp arterinės ir veninės dalies atsiranda susiaurėjimas, ten vėliau išsivysto atrioventrikulinės angos. Į dešiniąją ir kairiąją puses širdį pradeda dalinti pertvara, kuri auga nuo prieširdžių pusės.
  • Plautinė aortos pertvara arterinį kamieną padalija į aortą ir plautinį kamieną. Vystydamasi širdis iš kaklo srities slenka į krūtinės sritį.
  • Besivystančio žmogaus arterijos schematiškai pakartoja filogenezę: iš pradžių vystosi žiauninės arterijos, kurios vėliau pasikeičia į plaučių ir kūno arterijas. Trečią embriono vystymosi savaitę iš juosmeninių arterijų išeina dvi aortos, kurios lanku leidžiasi žemyn ir apie gemalo vidurį susijungia į vieną nusileidžiamąją.

Širdies sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Širdį galima įvardinti kaip pagrindinį kraujotakos sistemos organą, kuris padeda vykdyti cirkuliaciją. Dėl jos vidinės sandaros kraujas kryptingai teka į tuos kraujotakos ratus, į kuriuos reikia, o arterinis kraujas niekada nesimaišo su veniniu.

  • Epikardas – plona išorinė membrana, dengianti širdį.
  • Miokardas – storiausias raumeninis sluoksnis sudarytas iš: tiedinių ir spiralinių susitraukiančiųjų skaidulų, specifinių laidinės sistemos skaidulų.
  • Endokardas – plonas endotelio sluoksnis išklojantis prieširdžių ir skilvelių vidų.
  • Dešinysis prieširdis (atrium dextrum) yra širdies dešiniajame pagrinde. Į jį įteka abi tuščiosios venos ir daug mažųjų širdies venų.
  • Kairysis skilvelis (ventriculus sinister) viršuje turi dvi angas: užpakalyje ir kairėje, pro kurią patenka kraujas iš kairiojo prieširdžio, o priekyje ir dešinėje yra aortos anga, kuria kraujas išteka į aortą. Priekinė kairiojo skilvelio dalis, esanti arčiau aortos angos, vadinama arteriniu kūgiu
  • Dešinysis skilvelis (ventriculus dexter) turi dvi angas, apačioje ir priekyje, nes skilvelis priima kraują iš prieširdžio ir toliau siunčia jį į plaučių kraujagysles.
  • Kairysis prieširdis (atrium sinistrum) yra širdies pagrindo užpakalyje. Į priekį nutįsta tik jo kairioji ausytė, kuri apgaubia plautinio kamieno pagrindą. Prieširdį fiksuoja į jį įeinančios keturios plautinės venos.


Širdies sandara

Apytakos ratai, svarbiausios kraujagyslės[taisyti | redaguoti kodą]

Mažasis kraujo apytakos ratas ir jo kraujagyslės[taisyti | redaguoti kodą]

Mažojo kraujo apytakos rato dėka, kraujas prisotinamas deguonies. Plautinis kamienas, truncus pulmonalis, (3pav.), išlenda iš širdinplėvės maišo, tęsiasi nuo dešinioj skilvelio arterinio kūgio kylamosios aortos priekyje. Juo iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas nuteka į plaučius. Po aortos lanku plautinis kamienas pasidalija į dvi šakas: dešiniąją plaučių arteriją, kairiąją plaučių arteriją. Dešinioji plaučių arterija yra ilgesnė ir platesnė. Ji yra už kylamosios aortos, viršutinės tuščiosios venos ir dešiniojo broncho. Ties plaučių vartais ji pasidalija į tris skiltines arterijas – viršutinę, vidurinę ir apatinę. Skiltinės arterijos suskyla į segmentines arterijas, kurios yra bendravardės su plaučių segmentais ir kartoja bronchų išsišakojimą. Kairioji plaučių arterija yra priekyje nusileidžiamosios aortos ir kairiojo broncho. Ji skyla į dvi skiltines šakas, o pastarosios į bendravardes plaučių segmentų. Plautinės venos, vv. pulmonales, išeina pro dvi iš abiejų plaučių vartų ir įeina į kairiojo prieširdžio viršutinę dalį.

Didysis kraujo apytakos ratas ir jo kraujagyslės[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinė arterija aorta prasideda iš kairiojo skilvelio. Ji sąlygiškai dalijama į kylamąją aortą, aorta ascendens, aortos lanką, arcus aortae, ir nusileidžiamąją aortą, aorta ascendens. Kylamoji aorta yra maždaug 6 cm ilgio. Ji prasideda iš kairiojo skilvelio paplatėjimu – aortos stormeniu, kuriame yra trys ančiai, sinus aortae. Kylamoji aorta yra širdinplėvės maiše. Jos apačia iš priekio užengta arteriniu kūgiu ir dešiniąja ausyte.

Iš aortos stormens, bulbus aortae, dešiniojo ir kairiojo ančio 2-3 mm virš pusmėnulinių vožtuvėlių prasideda širdies arterijos, aa. coronariae dextra et sinistra. Iš apatinės lanko pusės išeina plonis šakos į gerklę, bronchus ir užkrūtį.

Galvos, rankų, liemens, kojų arterijos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Viena iš pagrindinių galvos arterijų yra bendroji miego arterija, ši kyla aukštyn šalia gerklės ir stemplės.
  • Išorinė miego arterija, kyla aukštyn iki patinio žandikaulio gumburinės ataugos kaklo, kur suskyla į dvi galines šakas.
  • Rankų arterijos: paraktinė arterija, pažastinė, žastinė, stipininė.
  • Liemens arterijos: krūtininės aortos šakos, kurias sudaro bronchinės šakos, stemplinės šakos, širdinplėvinės šakos, tarpuplautinės šakos. Pasieninės šakas sudaro užpakalinės tarpšonkaulių arterijos,'viršutinės diafragmos arterijos.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

1.Campbell “Biology”






Commons-logo.svg Vikiteka: Kraujotakos sistema – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka