Neuronas
Neuronai (arba nervinės ląstelės) – pagrindinės nervų sistemos ląstelės. Būdinga tiek stuburiniams, tiek ir bestuburiams gyvūnams (pvz., medūzoms ar koralams).
Be neuronų nerviniame audinyje yra daug kelių tipų glijos ląstelių.
Neuronai skiriasi savo forma ir dydžiu. Neuronų dydis sviruoja nuo 4 mkm iki 130mkm. Tačiau kiekvienas neuronas turi kūną ir ataugas. Neurono kūnas turi branduolį, kuris dėl didelio chromatinio aktyvumo dažosi silpnai. Branduolyje yra vienas arba du branduoliai. Neurono plazmolema, be būdingos visoms ląstelėms funkcijos, pasižymi impulso perdavimu. Neurono citoplazma, neuroplasma, turi visas organeles: Goldžio kompleksą, mitochondrijas, lizosomą, neurofibriles, kurios sudaro neurono griaučius. Kūne ir dendrituose yra gerai susiformavęs endoplazminis tinklas, kuris dar vadinimas tigroidinė medžiaga. Šis grūdėtas endoplazminis tinklas garantuoja viduląstelinę neurono regeneracija ir ilgaamžiškumą. Impregnavus sidabro druskomis neurono kūne išryškėja siūlinės struktūros - neurofibrilės, kurios atlieka atraminę funkciją ir dalyvauja viduląstelinėje medžiagų pernašoje.
Jungiamuoju audiniu sujungti aksonų pluoštai ir sudaro nervą.
Turinys |
Neuronų tipai pagal atliekamą funkciją [taisyti]
- Sensoriniai neuronai, dar vadinami juntamaisiais neuronais, perduoda signalą iš receptoriaus (pvz., ausies ar akies) į centrinę nervų sistemą (nugaros arba galvos smegenis).
- Motoriniai neuronai, dar vadinami judinamaisiais neuronais, perduoda signalą iš centrinės nervų sistemos į veikiamo organo, pvz., raumens, ląsteles.
- Įterptiniai neuronai, dar vadinami asociaciniais neuronais, jungia įvairius neuronus tarpusavyje, sudaro didelę dalį stuburo smegenų pilkosios medžiagos.
- Sekreciniai neuronai
Neuronų tipai pagal ataugų skaičių [taisyti]
Neuronai taip pat klasifikuojami pagal jų ataugų skaičių:
- Vienpoliai neuronai - vieną ataugą turintys neuronai. Šie neuronai būna tik gemalo organizme.
- Dvipoliai neuronai - dvi ataugas turintys neuronai. Šių neuronų yra akies tinklainėje, vidinėje ausyje.
- Tariamieji vienpoliai neuronai - tipiniai juntamieji neuronai, jų kūnai guli nerviniuose mazguose, ilgas dendritas užsibaigia receptorine galūne, o aksonas nutįsta į smegenis, kur sudaro sinapsę su kitu neuronu.
- Daugiapoliai neuronai - jų yra daugiausiai. Šie neuronai turi vieną aksoną ir daugiau nei vieną dendritą (dažniausiai 3-10 dendritų). Šie neuronai skirstomi į ilgaaksonius ir trumpaaksonius.
Sinapsė [taisyti]
Neuronai tarpusavyje jungiasi ir nervinį impulsą perduoda sinapsėmis (sandūromis). Sinapsės būna (atsižvelgiant į tai, tarp kokių skirtingų neuronų vietų susidaro):
- Aksodendritinės
- Aksoaksoninės
- Aksosomatinės
- Somatodendritinės
- Somatosomatinės
- Dendrodendritinės
Vienas neuronas vienu metu jungiasi su daug kitų neuronų, dėl to jis gali sudaryti iki 100 000 sinapsių vienu metu. Sinapsės skiriamos į elektrines ir chemines. Dauguma žmogaus sinapsių yra cheminės, jos gali būti jaudinančios ir slopinančios. Perduodant nervinį impulsą dalyvauja medžiagos, vadinamos neuromediatoriais. Tai noradrenalinas, acetilcholinas ir kitos medžiagos.
Literatūra [taisyti]
- ŽMOGAUS ANATOMIJA, I tomas / G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. – 664 p.
