Nervų sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nervų sistema

Nervų sistema – gyvūno organų sistema, kuri yra sudaryta iš specializuotų ląstelių – neuronų, kurie sudaro tinklą, šis neuronų tinklas koordinuoja gyvūno veiksmus ir perduoda signalus tarp skirtingų jo kūno dalių. Daugumos gyvūnų nervų sistema sudaryta iš centrinės nervų sistemos (CNS) ir iš periferinės nervų sistemos (PNS). Žmogaus CNS yra sudaryta iš galvos smegenų ir nugaros smegenų, o PNS sudaryta iš galvinių nervų (12 porų nervų, kurie eina iš galvos smegenų) ir nugarinių nervų (31 pora nervų, kurie yra susiję su nugaros smegenimis). Į PNS taip pat įeina ir autonominė nervų sistema (ANS), ji yra skirstoma į:

Gyvūnų nervų sistema koordinuoja raumenų veiklą, priima duomenis iš jutimo organų, inicijuoja veiksmus.

Nervų sistema nuolat priiminėja dirginimus iš aplinkos ir kūno vidaus, smegenyse analizuoja juos ir siunčia atsakomuosius impulsus į organus, keisdama jų veiklą. Ši nervų sistemos reakcija į dirgiklius vadinama refleksu, o neuroanatominės struktūros, garantuojančios refleksinių reakcijų vyksmą, vadinamos reflekso lanku.[1]

Sistemos sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Neuronai[taisyti | redaguoti kodą]

Neuronas yra struktūrinis – funkcinis nervų sistemos vienetas. Jis geba priimti informaciją, ją paversti nerviniu impulsu ir perduoti audiniams taikiniams. Tai nejudri, su autaugomis, ilgai gyvenanti ląstelė, pilnai diferencijuota, po gimimo nesidaugina, tačiau jų ataugos gali regeneruoti. Neuronai esti įvairios formos ir dydžio, kurie priklauso nuo neurono funkcijos. Neuronų kūnai telkiasi CNS, periferinės, somatinės ir autonominės nervų sistemos mazguose. Jų citoplazmoje gausu mitochondijų, lizosomų, gerai išvytytas Goldžio kompleksas.[1]

Nervų sistemos anatomija[taisyti | redaguoti kodą]

Nervų sistema skirstoma į:

Refleksai[taisyti | redaguoti kodą]

Refleksas – tai nervų sistemos, kartu ir viso organizmo atsakomoji reakcija į dirgiklius. Neuroanatominės struktūros, garantuojančios refleksinių reakcijų vyksmą, vadinamos reflekso lanku. Jis sudarytas iš aferentinės bei eferentinės dalių ir reflekso centro. Reflekso lanko aferentinę dalį sudaro juntamoji nervinė ląstelė. Jos dendritas organuose baigiasi juntamąja galūne, receptoriumi, kuris dirginimą paverčia nerviniu impulsu. Nervinis impulsas iš receptoriaus per juntamosios ląstelės aksoną patenka į smegenis ir sužadina judinamąjį neuroną. Jo aksonas nueina į organus (efektorius), skatindamas juos veikti. Smegenų vietos, kuriose nervinis impulsas iš aferentinės reflekso lanko dalies perduodamas efektoriniam neuronui, vadinamos reflekso centrais.

Refleksai, kurie yra įgimti ir vyksta automatiškai, nedalyvaujant mūsų sąmonei, yra vadinami nesąlyginiais refleksais. Jų centrai yra nugaros smegenyse, smegenų kamiene ir tarpinėse smegenyse. Greta įgimtų, nesąlyginių refleksų, dar yra skiriami sąlyginiai refleksai. Tai yra individualiai įgytos organizmo reakcijos. Šių refleksų centrai yra galvos smegenų žievėje.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Kazys Algimantas Tamašauskas, Rimvydas Stropus, 2013 m. Žmogaus anatomija. KMU leidykla. Kaunas