Kraujo plazma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kraujo plazma – skystoji kraujo dalis, sudaranti 55 % kraujo tūrio. Gelsvai žalsvos spalvos. Kraujo plazma perneša biologiškai aktyvias medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, lemia organizme cirkuliuojančio skysčio tūrio pastovumą, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą. Plazmos laboratorinis tyrimas padeda diagnozuoti ligas. Natūralios kraujo plazmos ir jos įvairių komponentų perpilama, kai organizme smarkiai sumažėja cirkuliuojančių skysčių tūris, kai kraujyje sumažėja baltymų, nukraujavus. Perpilant kraujo plazmą ar jos komponentus, donoro ir recipiento kraujo grupės neturi sutapti.

Sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Plazmą sudaro:

Pastovią plazmos elektrolitų koncentraciją palaiko inkstai. Izotoninis plazmos tirpalas apibūdina osmosiškai aktyvių dalelių visumą, ir jo osmoliariškumas lygus 300 mosmol/l. Ši reikšmė atitinka 7,3 atmosferos osmosinį slėgį, kuris būdingas 0,9 % NaCl tirpalui. Plazmos ir audinių skysčio joninė sudėtis beveik vienoda, tačiau plazmoje yra daugiau baltymų, kuriems kraujagyslių sienelės beveik nepralaidžios.

Daugelis kraujo plazmos baltymų yra gaminami kepenyse. Daugiausia yra albuminų (60 % visų plazmos baltymų) ir globulinų, kurių molekulinė masė daug didesnė nei albuminų. Plazmos baltymai sudaro 25 mmHg koloidų osmosinį slėgį (onkotinį slėgį). Jis yra didesnis nei audinių skysčio, nes stambiamolekuliniai baltymai nepraeina pro kapiliarų endotelį. Sumažėjus plazmos koloidų osmosiniam slėgiui, skystis pereina iš kraujagyslių į audinių (intersticinį) tarpą (atsiranda patinimai, badavimo edema) arba į tuščiavidures kūno ertmes, pvz., kaupiasi pilvo ertmėje (badavimo ascitas).

Cheminė plazmos sudėtis
Medžiaga Kiekis
Plazmos baltymai 60-80 g/l
Gliukozė 4,5-5,5 mmol/l
Azotas (esantis ne baltymų sudėtyje) 15-30 mmol/l
    Šlapalas 3,5-7,0 mmol/l
    Aminorūgštys 3-5 mmol/l
    Kreatininas 70-140 μmol/l
    Kreatinas 25-70 μmol/l
    Šlapimorūgštis 150-400 μmol/l
Lipidai (iš viso) 4,5-8,5 g/l
    Trigliceridai 0,6-2,4 mmol/l
    Cholesterolis (iš viso) 4,0-6,5 mmol/l
        Laisvi junginiai 0,25-0,35 mmol/l
        Esteriai 0,65-0,75 mmol/l
    Fosfolipidai 2,0-3,0 mmol/l
     Riebiosios rūgštys 0,3-0,9 mmol/l
Organinės rūgštys 4-6 mmol/l
    Laktatas 1-2 mmol/l
    Piruvatas 0,1-0,2 mmol/l
    Citratas 0,1-0,2 mmol/l
    Ketoninės medžiagos 0,3-0,5 mmol/l
Elektrolitai
Jonai Kiekis
Na+ 136-146 mmol/l
K+ 3,8-5,2 mmol/l
Ca2+ 2,3-2,7 mmol/l
Mg2+ 0,8-1,2 mmol/l
Cl 96-106 mmol/l
HCO3 24-28 mmol/l
Fosfatas 1,0-1,4 mmol/l

Išskyrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kraujo plazmos preparatas yra paruošiamas centrifuguojant. Šviežio kraujo mėginys, kuris turi antikoagulianto įpilamas į vamzdelį ir šis sukamas centrifugoje tol, kol kraujo ląstelės patenka ant vamzdelio dugno. Tada kraujo plazma yra išskiriama.[1] Kraujo plazmos tankis ~ 1025 kg/m3 arba 1,025 kg/l.[2]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Maton, Anthea; Jean Hopkins, Charles William McLaughlin, Susan Johnson, Maryanna Quon Warner, David LaHart, Jill D. Wright (1993). Human Biology and Health. Englewood Cliffs, New Jersey, USA: Prentice Hall.
  2. The Physics Factbook – Density of Blood