Baltasis kraujo kūnelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eritrocitas ir Leukocitas

Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai (lot. leucocyti) – didesnės nei eritrocitai judrios kraujo ląstelės, turinčios branduolį. Kaip imuninės sistemos dalis, jie kovoja su infekcijomis bei organizmui svetimomis medžiagomis. Jų dydis 7-20 mikrometrai, o viename mikrolitre yra 4000-8000 leukocitų. Kai jų padaugėja būna leukocitozė, o kai sumažėja leukopenija. Gyvena nuo kelių valandų iki kelerių metų.

Skirstomi į granulocitus ir agranulocitus.

Granuliocitai, arba grūdėtieji leukocitai (lot. granulocyti) – jų citoplazmoje gausu tam tikrų granulių, o branduoliai susideda iš segmentų. Be to, granuliocitų granulės skirtingai dažosi, todėl jie dar skirstomi į:

  • neutrofilus – granulės nusidažo neutraliais dažais;
  • bazofilus – granulės nusidažo šarminiais dažais;
  • eozinofilus – granulės nusidažo rūgščiais dažais.

Agranulocitai, arba negrūdėtieji leukocitai (lot. agranulocyti) – jų citoplazmoje nėra granulių, o branduoliai nesegmentuoti. Jie skirstomi į dvi grupes: