Jungiamasis audinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jungiamasis audinys (lot. textus connectivus) – audinių grupė, kuri remia, palaiko arba atskiria skirtingus organizmo audinius ir organus. Sudarytas iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos. Jungiamojo audinio ląstelės susiformuoja iš nediferencijuotų mezenchimos ląstelių arba atkeliauja su krauju. Atlieka 4 pagrindines funkcijas organizme: atraminę, apsauginę (fagocitozė, imuninė organizmo gynyba, termoreguliacija), medžiagų apykaitos ir regeneracijos. Skirstomas į 5 pagrindines rūšis:

  • Skaidulinis
Purusis,
Glaudusis.
  • Specialusis
Elastinis,
Riebalinis,
Retikulinis,
Pigmentinis.
  • Griaučių
Kremzlinis,
Kaulinis.
  • Embrioninis
Mezenchima,
Drebutinis.

Tarpląstelinę medžiagą sudaro pagrindinė tarpląstelinė medžiaga ir skaidulinė medžiaga arba skaidulos. Pagrindinė tarpląstelinė medžiaga - drebučių pavidalo terpė, užpildanti tarpus tarp ląstelių ir skaidulų. Ji daugiausia sudaryta iš polisacharidų, proteoglikanų, ir didelio kiekio audinių skysčio. Svarbiausi polisacharidai - glikozaminoglikanai (chondroitinsulfatas, keratinsulfatas, heparinsulfatas ir hialurono rūgštis). Tuo tarpu, proteoglikanai yra svarbiausia pagrindinės tarpląstelinės medžiagos sudėtinė dalis. Daug hialurono rūgšties yra puriajame jungiamajame audinyje, rūgšties vandeninis tirpalas pasižymi dideliu klampumu, o tai padeda organizmui apsisaugoti nuo staigaus infekcijos plitimo. Audinių skystis pagrindinėje medžiagoje sudaro skystąją terpės masę, jis išsiskiria iš arterinių kapiliarų, ir dalis jo sugrąžinama į kraują veninėje kapiliaro dalyje. Skaidulos yra 3 pagrindinių rūšių: kolageninės, elastinės ir tinklinės.

Jungiamojo audinio funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Energijos saugojimas
  • Organų apsauga
  • Kūno struktūros parūpinimas
  • Kūno audinių sujungimas

Jungiamojo audinio sutrikimai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Jungiamojo audinio sutrikimai.