Motinos pienas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Motinos pienas – maitinančios moters pieno liaukų, esančių krūtyse, sekretas, skirtas kūdikiui maitinti. Kūdikio maitinimas motinos pienu vadinamas žindymu. Per pirmąsias 3-5 dienas po gimdymo išsiskiria tirštas gelsvas skystis – priešpienis, o vėliau – skystesnis baltas pienas, kurio sudėtis stabilizuojasi 2-3 savaitę. Sveikai žindyvei per parą pasigamina 1,0-1,5 litro pieno. 1 litro energetinė vertė – 2900 kJ (arba 700 kcal).

Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Motinos piene yra visų medžiagų, reikalingų kūdikiui. Labai vertingi jo baltymai ir riebalai, kurie panašūs į kūdikio kraujo serumo baltymus ir riebalus bei yra lengvai įsisavinami. Angliavandeniuose gausu B laktozės, padedančios daugintis žarnyno bakterijoms.

Piene taip pat yra mineralinių medžiagų (ypač – kalcio ir fosforo druskų, reikalingų kaulų ir raumenų formavimuisi), hormonų, fermentų, vitaminų. Itin svarbūs imunoglobulinai (pirmaisiais mėnesiai kūdikio organizme nesigamina), svarbūs apsisaugant nuo užkrečiamųjų ligų. Priešpienyje gausu biologiškai aktyvių medžiagų.

Pienas yra sterilus, šiltas, jo kiekis ir kokybė priklauso nuo motinos mitybos. Patartina valgyti šviežią, vitaminų gausų maistą. Draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį, taip pat daug saldumynų, kavos, vaistus be gydytojo leidimo.