Lizosoma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
12. Lizosomos pūslelės, pripildytos skysčio, kurio reakcija rūgštinė. Jame yra gausu fermentų.

Lizosoma (gr. k. lysis – tirpdymas, soma – kūnas) – ląstelės organoidas, apsuptas vienguba membrana. Lizosomose yra fermentų, tokių kaip lipazės, fosfatazės, karbohidrazės, proteazės ar nukleazės, kurie ardo patenkančių į ląstelę sudėtingų organinių junginių (baltymų, nukleorūgščių, polisacharidų) molekules, dalyvauja ląstelės vidinėje veikloje, skaido žuvusių ląstelių struktūras, dalyvauja ląstelės susinaikinimo mechanizmuose. Vykdo autolizę (suvirškina savas nusilpusias, pasenusias, pažeistas dalis). Lizosomų fermentai sintetinami grūdėtame endoplazminiame tinkle ir gabenami į Goldžio kompleksą, nuo kurio vėliau atsiskiria Goldžio pūslelės.