Fagocitozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fagocitozė (gr. φάγειν – valgyti, κύτοςląstelė) – tai procesas, endocitozės forma, kuriam vykstant didelė dalelė (maisto dalelė ar visa ląstelė) yra apgaubiama didesnės ląstelės membranos ir lieka šios ląstelės viduje kaip „maisto vakuolė“ (vadinama fagosoma). Organizmai ir ląstelės, vykdantys fagocitozę, vadinami fagocitais. Fagocitozė būdinga tokiems vienaląsčiams organizmams kaip amebos, taip pat į amebas panašioms ląstelėms – makrofagams (tai pakankamai didelės ląstelės, galinčios praryti bakterijas ar susidėvėjusias raudonąsias kraujo ląsteles žinduolių organizme). Taip baltosios kraujo ląstelės praryja bakterijas.