Abatas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Abatas (vėl. lot. abbas, hebr. abba – tėvas) – abatijos viršininkas, garbės titulas. Nuo V-VI a. taip vadinamas vienuolyno vadovas. Pradžioje abatą rinko vienuoliai, o patvirtindavo vyskupas. Didėjant vienuolynų valdoms Abatas tapo tiesiogiai pavaldūs popiežiui. Abatas turi privilegiją per liturgines apeigas ir bažnytines iškilmes nešioti vyskupo insignijas[1]. Atitinkamai moteris - abatė.
Nuo X a. įkurti ordinai pasirinkdavo kitus titulus: propstas, prioras, gvardijonas, superioras arba rektorius.
Literatūra
- ↑ Abatas. Abatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001.
