Kremenecas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kremenecas
ukr. Кременець
   Kremenetz s.png   
Kremenets vlasenko.jpg
Vaizdas į miestą nuo Bonos kalne stovinčios Kremenecio pilies

Kremenecas
50°07′11″N 25°43′00″E / 50.119722°N 25.716667°E / 50.119722; 25.716667 (Kremenecas)Koordinatės: 50°07′11″N 25°43′00″E / 50.119722°N 25.716667°E / 50.119722; 25.716667 (Kremenecas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis: Ternopilio sritis Ternopilio sritis
Įkūrimo data: 1226 m.
Magdeburgo teisė nuo: 1431 m.
Meras: Leonidas Kičatyj
(ukr. Леонід Кічатий)
Gyventojų (2001): 23 000
Plotas: 31 km²
Tankumas (2001): 742 žm./km²
Pašto kodas: 47003
Tel. kodas: +380 3546
Commons-logo.svg Vikiteka: KremenecasVikiteka

Kremenecas (ukr. Кременець) – srities reikšmės miestas vakarų Ukrainoje, Ternopilio srityje. 23,9 tūkst. gyventojų (2001). Išvystyta maisto pramonė, taip pat yra tabako, baldų ir kt. fabrikai. Miestą kerta tarptautinis greitkelis M19, sutampantis su Klaipėdą ir Aleksandropolį jungiančiu europinio tinklo keliu E85.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kremeneco botanikos sodas ir pilis XIX a. (Dailininkas Alphonse Bishebois)

Pagal kai kuriuos šaltinius, Kremeneco tvirtovė buvo pastatyta dar prieš mūsų erą, apie VII–IX a. Egzistuoja hipotezė, kad IX a. susikūrus Kijevo Rusios valstybei, Kremenecas įėjo į šios sudėtį. Be to, pirmieji Kremeneco paminėjimai yra 1064-ųjų lenkiškame enciklopediniame žodyne. Rašytiniuose slaviškuose šaltiniuose Kremenecas pirmąkart paminėtas Hipatijaus metraštyje kaip Haličo-Voluinės kunigaikštystės miestas.

1240-1241-ųjų metų žiemą prie miesto priartėjo chanas Batijus kartu su mongolų orda, tačiau, skirtingai nei kitų pilių, nesugebėjo užgrobti Kremeneco ir kitų Haličo tvirtovių, pastatytų kunigaikščio Danieliaus Haličiečio. 1254 m. prie miesto Danielius Haličietis sumušė totorių chano Kuremsio kariuomenę. Po penkerių metų, 1259-aisiais, Danieliaus broliui Vasylkai vykdant susitarimus teko pilį sugriauti. Ji buvo atstatyta XIII a. pabaigoje.

Nuo XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje. Prie pilies statybos prisidėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Liubartas. 1431-aisiais Lietuvos didysis kunigaikštis Skirgaila suteikė Kremenecui Magdeburgo teisę.

1533 m. mieste dirbo žymus LDK visuomenės veikėjas Pranciškus Skorina.

XVII a. Kremenece pastatytas Dievo Apvaizdos vienuolynas, kurio sudėtyje 1636-aisias įkurta mokykla.

1648-ųjų rudenį kazokų pulkai, vadovaujami pulkininko Maksimo Krivonoso, priartėjo prie miesto bei jį apsupo. Spalį, po šešias savaites trukusios apsupties, tvirtovė užimta, lenkų vadovybė pateko į nelaisvę. Kremenecas prarado savo gynybinę reikšmę, o tvirtovė buvo sugriauta. Yra išlikę pilies griūvėsiai.

1793-1917 metais įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. 1818 m. Kremenece įkurtas Voluinės licėjus – aukščiausia mokymosi įstaiga, savo statusu prilygusi Vilniaus universitetui. Licėjuje buvo atitaryta didelė biblioteka, kurią sudarė apie 50 000 knygų.

1917-1921 m. Ukrainos Liaudies Respublikos sudėtyje.

Nuo 1921 m. priklausė Lenkijai, 1939-ųjų – Ukrainos TSR. Nuo 1991-ųjų nepriklausomos Ukrainos miestas.

Miesto diena švenčiama gegužės 20.