Karijotaičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karijotaičiai
Karijotaičių herbas
Karijotaičių herbas
Kilmė Gediminaičiai
Pradininkas Karijotas
Titulas Kunigaikštis
Laikotarpis XIV-XV a.
Šalys LDK (Podolė)
Atšakos Volynskiai, Podolskiai

KarijotaičiaiLietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščių giminė, gyvavusi XIV a. I pusėje – XV a. pr.). Pradininkas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Karijotas (mirė apie 1362 m.) Jo broliai Lietuvos didieji kunigaikščiai Jaunutis, Algirdas, Kęstutis, kunigaikščiai Manvydas, Narimantas, Liubartas.

1349 m. pabaigoje Karijotas su sūnumis Eikšiu ar Aikštu, [1] ir Semionu Algirdo buvo pasiųsti pas Aukso Ordos chaną Džanibeką tartis dėl bendros kovos su kryžiuočiais ir Maskvos kunigaikštyste.

Karijoto sūnūs [2] Jurgis, Aleksandras, Teodoras ir Konstantinas 1363 m. Mėlynųjų Vandenų mūšyje padėjo Algirdui nugalėti Aukso Ordos kariuomenę ir už tai gavo iš jo valdyti Podolę tarp Dniestro ir Dniepro (dab. Ternopilio, Chmelnyckio ir Vinycios sritys). Tuo baigėsi mongolų – totorių valdymas, Lietuva priėjo prie svarbaus sausumos tarptautinio kelio, jungiančio Vidurio Europą su italų prekybinėmis kolonijomis Kryme. Karijotaičiai Podolę valdė vaivadų teisėmis, gynė ją nuo mongolų – totorių ir lenkų, statydino pilis ir miestus. Podolė buvo užtvara, sauganti Lenkiją, o iš dalies Moldovą ir Vengriją nuo mongolų – totorių antpuolių. Karijotaičiai įgyvendino Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo dar 1353 parengtą planą apgyvendinti ir įtvirtinti negyvenamas sritis tarp LDK ir Aukso Ordai pavaldžių teritorijų, saugoti prekybos kelią Dniepru į Juodąją jūrą.[3] Karijotaičius rėmė vietos gyventojai, laikė išvaduotojais iš mongolų – totorių valdžios. Mirusio brolio valdą paveldėdavo kitas brolis: Jurgio – Aleksandras, Aleksandro – Konstantinas, Konstantino – Teodoras. Kai kurie Karijoto sūnūs 1399 m. žuvo Vorsklos mūšyje.

Iš Karijotaičių kilo rusų kunigaikščiai Volynskiai ir Podolskiai.

Žymiausi atstovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zenonas Ivinskis, (1939). „Eikšis“. Lietuviškoji enciklopedija 7 t. Kaunas: Spaudos Fondas. 577-578.
  2. „Karijotaičiai“. Tarybų Lietuvos enciklopedija 2 t. (1986). Vilnius, Lithuania: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. 218.
  3. „Karijotaičiai“. Visuotinė lietuvių enciklopedija IX t. (2006) Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas
  4. Mečislovas Jučas, (2004). „Karijotas“. Lietuvos valdovai (XIII-XVIII a.): enciklopedinis žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ISBN 5-420-01535-8.