Stanica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Stanica (rus. стани́ца, ukr. станиця, angl. stanitsa) – kazokų kariuomenės administracinis vienetas, paprastai didelis kaimas su priklausomomis gyvenvietėmis – vienkiemiais (hutorais) ir nausėdijomis. Kazokų kariuomenė paprastai turėdavo nuo kelių iki keliolikos stanicų. Stanicos apygarda būdavo vadinama stanicos jurtu, o kazokų luomo žmonės, gyvenę jame, sudarydavo stanicos bendruomenę. Stanicos susirinkime bendruomenė rinkdavo stanicos valdybą – stanicos atamaną, jo padėjėją ir iždininką.

Šių dienų Rusijoje stanica yra viena iš kaimiškų gyvenviečių rūšių. Stanicos dydžiu neretai viršija nedidelius miestus. Pvz., stanicoje Ordžonikidzevskaja (станица Орджоникидзевская, Ingušija) 2002 m. gyveno 65,1 tūkst. žmonių.