Žemutinė Germanija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Žemutinė Germanija lot. GERMANIA INFERIOR | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė |  Romos imperija
| |||
| Diecezija (nuo IV a.) | Galijos diecezija | |||
| Administracinis centras | Colonia Claudia Ara Agrippinensium | |||
Žemutinė Germanija (lot. Germania Inferior) – Senovės Romos provincija dabartinės Belgijos, Liuksemburgo, pietų Nyderlandų teritorijose.
Nepaisant to, kad provincija buvo įvardinama kaip Germanija, čia gyveno daug keltų kilmės genčių, tarp jų – eburonai, menapiai ir kiti. Vėliau regione vis stiprėjo germanų įtaka. Svarbiausios germanų gentys čia buvo tungriai, kananefatai, bataviai, ubijai ir kiti.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Romėnai, vadovaujami Cezario, sritį nukariavo iki 51 m. pr. m. e., ir iš pradžių ji priklausė Plaukuotosios Galijos, vėliau Belgijos Galijos provincijai. Ši tolimiausia Belgikos teritorija buvo ypač sunkiai kontroliuojama. Dėl to 69-70 čia kilo žiaurus Batavų sukilimas. Numalšinus sukilimą, apie 83 m. Domicianas šiaurinėse Belgikos dalyse suformavo naują provinciją – Žemutinę Germaniją.
Provincijos politinis centras buvo Colonia Claudia Ara Agrippinensium, dabartinis Kelno miestas. Kiti svarbūs provincijos miestai buvo Ulpia Noviomagus Batavorum, Bona, Atuatuca Tungrorum, Traiectum ir kiti. Tai buvo viena labiausiai įtvirtintų Imperijos provincijų: beveik visi miestai buvo prie Reino upės, kuri tarnavo kaip natūrali išorinė Romos imperijos siena. Jie buvo skirti apsaugoti imperiją nuo laukinių germanų genčių.
Po Diokletiano reformų III a. pabaigoje Žemutinė germanija tapo žinoma kaip Antroji Germanija (lot. Germania secunda. Ji priklausė didesnei Galijos diecezijai. Jau IV a. čia migravo frankai, ir provincija tapo jų pagrindine konsolidacijos vieta. Provincija nustojo egzistuoti V a., kuomet čia įkurta Frankų karalystė.
| |||||||||||||||||||||||||
