Armėnija (Romos provincija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Armėnija
Հռոմեական Հայաստան

gr. ἐπαρχία Αρμενίας
Standard of the Artaxiad dynasty.svg
114 m. – 118 m. Standard of the Arshakuni Arsacid dynasty.svg
Roman Empire Armenia.svg
Valstybė: Romos imperijos vėliava Romos imperija
Administracinis centras: Artašatas

Armėnija buvo trumpalaikė Romos provincija. Ji apėmė dabartinės Armėnijos teritoriją, o taip pat dalį Turkijos, Irako, Gruzijos, Azerbaidžano. Provincija kontroliavo didžiąją dalį Senovės Armėnijos regiono.

Nuo IV a. buvo Bizantijos imperijos provincija, bet užėmė mažesnes sritis.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo IV a. pr. m. e šiose žemėse egzistavo Armėnijos karalystė valdoma Artašesidų dinastijos. Tačiau šiai karalystei nusilpus, 66 m. pr. m. e. romėnai ją pavertė savo kliente ir sutiprino joje įtaką. Nuo I a. vidurio dėl kontrolės Armėnijoje Romos imperija pastoviai kovojo su Partų imperija. Galiausiai partams pavyko įtvirtinti Armėnijoje sau giminingą valdovų Aršakidų liniją, tačiau valdovai turėjo būti tvirtinami Romos imperijos.

114 m. imperatorius Trajanas sustiprino Romos imperiją, įvedė savo armijas į Armėniją, užėmė sostinę Artašatą ir nuvertė partų kilmės valdovą Partamosirį, inkorporuodamas Armėniją į imperiją kaip provinciją.

Jau po kelerių metų, 118 m. Trajanui mirus, jo įpėdinis Adrianas nusprendė neišlaikyti šios provincijos, ir ją panaikino, atkurdamas Armėnijos karalystę kaip Romos klientę. Ši situacija tęsėsi iki karalystės padalinimo 363 m.