Kampanija
| Kampanija it. Campania | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Italija
| ||||||
| Zona | Pietinė Italija | ||||||
| Administracinis centras | Neapolis | ||||||
| Provincijos | Avelino, Benevento, Kazertos, Neapolio, Salerno | ||||||
| Komunų skaičius | 551 | ||||||
| Gyventojų | 5 575 025[1] | ||||||
| Plotas | 13 595 km² | ||||||
| Tankumas | 410 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
KampanijaVikiteka | ||||||
Kitos reikšmės – Kampanija (reikšmės).
Kampanija (it. Campania) – pietinės Italijos regionas.[2] Vakaruose ir pietvakariuose ribojasi su Tirėnų jūra, šiaurėje su Lacijumi ir Molize bei rytuose su Bazilikata ir Apulija. Tai tankiausiai gyvenamas bei antras pagal gyventojų skaičių Italijos regionas, sostinė Neapolis.
Krašto pavadinimas kilęs iš lot. campus 'laukas, lyguma'.[3]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kampanija driekiasi palei Tirėnų jūrą. Kranto linija vingiuota, yra įlankų (Neapolio, Salerno). Tirėnų jūroje sričiai priklauso keletas salų: Kapris, Iskija, Pročida ir kitos.
Didumą Kampanijos teritorijos užima Pietų Apeninų kalnai; didžiausias aukštis 2050 m (Mileto kalnas; Kampanijos šiaurėje). Netoli Neapolio įlankos stūkso veikiantis Vezuvijaus ugnikalnis. Prie Tirėnų jūros – pajūrio žemuma.[4]
Klimatas mediteraninis. Per metus iškrinta nuo 750 mm iki 2000 mm (kalnuose) kritulių; aukščiausia temperatūra (30 °C) būna rugpjūčio mėnesį.[4]
Didžiausios upės – Volturnas ir Selė.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kampanijos gyventojai turi turtingą bendrą istoriją, bet provincijos tapatybė yra stipresnė nei regioninė, tad žmonės iš Neapolio provincijos (kurie sudaro pusę Kampanijos gyventojų) vadina save Neapolitan, o Salerno provincijos – Salernitan (vietine kalba Salernitani). Neskaitant pietų italų, vietiniai gyventojai taip pat save sieja su graikais, ypač dėl Didžiosios Graikijos ir graikų-romėnų kultūros. Tai iliustruoja posakis „una faccia, una razza“ (Vienas veidas, viena rasė)[5]. Vidutinis Kampanijos italas turi 15 procentų graikiškos kilmės[6], o šis skaičius žymiai mažesnis šiaurės Italijoje.
Priešingai nei šiaurės ir vidurio Italijoje, į Kampaniją neatvyko daug emigrantų. Italijos nacionalinis statistikos institutas apskaičiavo, kad 2007 m. sausį Kampanijoje gyveno 98 052 užsienyje gimę emigrantai. Tai yra 1,7 % regiono gyventojų[7]. Pagrindinė priežastis yra ta, jog šiaurėje yra geresnė galimybė įsidarbinti nei Pietų Italijoje.
Didžiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kampanija kažkada buvo senovės graikų kolonija, vėliau užkariauta senovės romėnų. Viduramžiais regionas buvo arabų valstybės dalis, XI a. atiteko Šventajai Romos imperijai.
Žymios vietos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Administrative Division: Italy. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 190
- ↑ В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
- ↑ 4,0 4,1 Kampanija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Greek Italy Archyvuota kopija 2008-12-07 iš Wayback Machine projekto. 2007 m. lapkričio 20 d.
- ↑ Pub Med Central Archyvuota kopija 2020-05-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Statistiche demografiche ISTAT Archyvuota kopija 2009-04-26 iš Wayback Machine projekto.
| Italijos sritys | 
|
|---|---|
|
Abrucai | Aostos slėnis | Apulija | Bazilikata | Emilija-Romanija | Friulis-Venecija Džulija | Kalabrija | Kampanija | Lacijus | Ligūrija | Lombardija | Markė | Molizė | Pjemontas | Sardinija | Sicilija | Toskana | Trentinas-Alto Adidžė | Umbrija | Venetas |