Rytų pretorinė prefektūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Rytų pretorinė prefektūra
PRAEFECTURA PRAETORIO ORIENTIS
ὑπαρχία τῶν πραιτωρίων τῆς ἀνατολῆς
337 – VII a.
Praetorian Prefectures of the Roman Empire 395 AD.png
Prefektūra 395 m. (pažymėta pilkai)
Valstybė: Rytų Romos imperija
Administracinis centras: Konstantinopolis
Diecezijos: 5 ()

Rytų pretorinė prefektūra (lot. Praefectura praetorio Orientis), Anatolijos pretorinė prefektūra (gr. ὑπαρχία τῶν πραιτωρίων τῆς ἀνατολῆς = Iparchia ton praitorion tes anatoles) – vėlyvosios Romos imperijos, vėliau Bizantijos imperijos administracinis vienetas, viena iš trijų (vėliau keturių) pretorinių prefektūrų.

Ji apėmė teritorijas Balkanuose (Trakiją), Mažojoje Azijoje, Sirijoje ir Egipte: buvo dabartinių Bulgarijos, Turkijos, Sirijos, Libano, Izraelio, Egipto, rytų Libijos teritorijose.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prefektūra buvo įkurta 337 m., po Konstantino mirties, kuomet trys jo sūnūs pasidalino imperiją į tris prefektūras. Rytų prefektūra atiteko jo sūnui Konstancijui II, ir pradžioje ją sudarė keturios diecezijos. 395 m. padalinus Romos Imperiją į dvi dalis, prefektūra priskirta Rytų Romos imperijai. Tai tapo svarbiausia imperijos prefektūra, kurios administracinis centras Konstantinopolis sutapo su visos imperijos sostine. Jos prefektas pagal statusą buvo antrasis žmogus po imperatoriaus.

Pretorinė prefektūra nunyko VII a., kuomet neteko teritorijų Trakijoje (jas nukariavo slavai), Egipte ir Sirijoje (jas nukariavo Kalifatas). Prefektūros likučiai Mažojoje Azijoje ir Balkanuose buvo perorganizuoti į temas

Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prefektūrai priklausė 5 diecezijos: