Ponto diecezija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Ponto diecezija
lot. DIOECESIS PONTICA
gr. Διοίκησις Πόντου
314 – 660 Blank.png
 
Blank.png
 
Blank.png
Roman Empire with dioceses in 400 AD.png
Valstybė: Rytų Romos imperija
Pretorinė prefektūra: Rytų pretorinė prefektūra
Administracinis centras: Amasija
Provincijos: 12 ()

Ponto diecezija (lot. Dioecesis Pontica) – Senovės Romos administracinis vienetas (diecezija) dabartinės šiaurinės Turkijos teritorijoje.

Diecezija apie 400 m.

Diecezija buvo įkurta III a. pabaigos – IV a. pradžios reformų metu, ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus – pretorines prefektūras, ji priskirta Rytų prefektūrai.

Diecezijai priklausė 12 provincijų: Bitinija, Honorijas, Paflagonija, Helenopontas, Polemono Pontas, Galatija I, Galatija II, Kapadokija I, Kapadokija II, Armėnija I, Armėnija II ir Didžioji Armėnija. Jai taip pat priklausė armėnų kunigaikštystės Sofenoje, vadinamosios Satrapijos (Satrapiae). 356 m. prie jos prijungtos Armėnija III ir Armėnija IV.

VII a. Bizantijos imperijoje vykdant administracinę reformą, dauguma diecezijos teritorijų įtrauktos į Armeniako, Bukelarijos ir Optimatų temas.