Rytų diecezija
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Rytų diecezija lot. DIOECESIS ORIENTIS gr. Ἐῴα Διοίκησις | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė | Rytų Romos imperija | |||
| Pretorinė prefektūra | Rytų pretorinė prefektūra | |||
| Administracinis centras | Antiochija | |||
| Provincijos | 11 (314), 15 (390) | |||
Rytų diecezija (lot. Dioecesis Orientis) – Senovės Romos administracinis vienetas (diecezija) dabartinės Sirijos, Libano, Izraelio, Jordanijos, pietrytinės Turkijos teritorijose.
Diecezija buvo įkurta III a. pabaigos -IV a. pradžios reformų metu, ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus - pretorines prefektūras, ji priskirta Rytų prefektūrai.
Iš pradžių diecezijai priklausė 11 provincijų: Izaurija, Kilikija, Kipras, Eufrato provincija, Mesopotamija, Osroena, Siria, Finikija, Palestina I, Palestina II ir Arabija.
Vėliau, per IV a. smulkinant kai kurias provincijas, atsirado naujos: Kilikija II, Syria Salutaris, Libano Finikija, Palaestina Salutaris. Tokiu būdu, provincijų skaičius išaugo iki 15. Šis padalinimas su nedideliais pakitimais išsilaikė iki VII a.
638 m., kuomet Rašidunų kalifatas nukariavo nemažą dalį diecezijos teritorijų, ji buvo oficialiai panaikinta.