Gajus Julijus Cezaris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Cezaris)
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gajus Julijus Cezaris
Romos respublikos vadovas
Bust of Gaius Iulius Caesar in Naples.jpg
Gajus Julijus Cezaris
Gimė: 100 m. pr. m. e. liepos 13 d.
Mirė: 44 m. pr. m. e. kovo 15 d.
Tėvai: Gajus Julijus Cezaris Vyresnysis,
Avrelija Kotta
Sutuoktinis(-ė): 1)Kornelija Cinila,
2)Pompeja Sula,
3)Kalpurnija Pizonis
Vaikai:

Julija Cezaris,
Ptolomėjus IX Cezrionas

Romos respublikos vadovas
Veikla: Romos respublikos valstybės veikėjas, karvedys.
Commons-logo.svg Vikiteka: Gajus Julijus CezarisVikiteka

Gajus Julijus Cezaris (lot. Gaius Julius Caesar, 100 m. pr. m. e. liepos 13 d. – 44 m. pr. m. e. kovo 15 d.) – Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas, kilęs iš patricijų Julijų giminės.[1][2]

Užkariavęs Galiją Cezaris išplėtė Romos valstybės ribas iki šiaurės Atlanto pakrantės ir prie Romos prijungė visą dabartinės Prancūzijos teritoriją, taip pat buvo įsiveržęs į Britų salas. Gajus Julijus Cezaris turėjo puikius karinio stratego ir taktiko gebėjimus, nugalėjo priešininkus pilietiniame kare ir tapo Romos valstybės valdovu. Kartu su Gnėjumi Pompėjumi pradėjo romėnų visuomenės ir valstybės reformą, kuri jau po jo mirties lėmė Romos imperijos susiformavimą.

Gyveno Graikijoje ir Mažojoje Azijoje. 78 m. pr. m. e. grįžo į Romą ir kovojo su savo priešininkais. Karinei praktikai būdingi drąsūs taktiniai manevrai, sumanus naujos technikos panaudojimas, tiekimo tarnybos stiprinimas. Puolimo ir gynimosi veiksmus laikė lygiareikšmiais ir sumaniai derino. Cezario laikais padidėjo vyriausiojo vado ir legionų vadų reikšmė. Išliko 7 „Galų karo užrašų“ ir 3 „Pilietinio karo užrašų“ knygos.

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gajaus Julijaus Cezario valdoma teritorija

61-60 m. pr. m. e. valdė provinciją Ispanijoje. 60 m. pr. m. e. grįžo į Romą ir su Pompėjumi bei Krasu sudarė I triumviratą. 58 m. pr. m. e. paskirtas Narbonos Galijos vietininku. Iki 51 m. pr. m. e. užkariavo visą Galiją, atrėmė germanų puolimus, 55-53 m. pr. m. e. surengė sėkmingus karo žygius į Britaniją ir Germaniją. 49 m. pr. m. e. su kariuomene peržengė Rubikono upę (ji skyrė Cezario valdomas sritis nuo Italijos) ir pradėjo kovą su Pompėjumi dėl valdžios (53 m. pr. m. e. žuvus Krasui I triumviratas iširo). 48-45 m. pr. m. e. nugalėjo Pompėjaus ir jo šalininkų kariuomenes. Lemiamas mūšis įvyko ties Farsalu. Po Farsalo mūšio nusivijo Pompėjų į Egiptą, kur padėjo soste įsitvirtinti Kleopatrai VII-ajai, o jos 47 m.pr.m.e. gimusį sūnų Ptolemėjų XV Cezarioną pripažino savo sūnumi.[3] Iš Egipto Julijus Cezaris patraukė į Mažąją Aziją, kur nugalėjo Mitridato VI sūnų ir Pompėjo rėmėją Farnaką II prie Zelos.[4]

Sutelkęs valdžią (diktatorius ir liaudies tribūnas iki gyvos galvos, turėjo cenzoriaus įgaliojimus), nebesilaikė populiarių demokratinių idėjų. Nors formaliai egzistavo respublika ir Cezaris atsisakė Oktaviano pasiūlymo karūnuotis[5], Romoje buvo įvesta Cezario karinė diktatūra. Cezaris stiprino centralizuotą valdžią, naikino provincijų atskirumą nuo Italijos ir konsolidavo Viduržemio jūros baseino vergvaldžius. Mokėjo laviruoti tarp įvairių socialinių grupių. 46 m. pr. m. e. reformavo kalendorių - metai turėjo 365 dienas ir kas ketveri metai buvo pridedama papildoma diena.[6] Respublikos institucijų siaurinimas sukėlė senato respublikonų opoziciją. Bruto ir Kasijaus vadovaujami sąmokslininkai Cezarį nužudė.

Literatūros kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cezaris buvo laikomas vienu geriausiu oratoriumi ir prozos autoriumi lotynų kalba. Išliko tik Cezario karų aptarimai.

Atsiminimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Commentarii de Bello Gallico (Galų karo užrašai) – septynios knygos, kurios aprašo vieną iš jo kampanijų į galų ir pietinę Britaniją, 50 m. pr. m. e.
  • Commentarii de Bello Civili (Pilietinio karo užrašai) – pilietinio karo įvykiai iš Cezario perspektyvos.

Kiti darbai istoriškai priskiriami Cezariui, bet yra abejojama dėl jų autoriaus:

Darbas Commentarii de Bello Gallico tradiciškai yra studijuojamas pirmųjų arba antrųjų metų lotynų kalbos studentų, dėl aiškaus jo lotynų kalbos stiliaus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pilnas vardas po 42 m. pr. m. e., Gaius Iulius Caesar Divus (Lotyniškai: GAIVS IVLIVS CAESAR) (įrašuose IMP•C•IVLIVS•CAESAR•DIVVS). Taip pat, įrašuose, Gaius Iulius Gaii Filius Gaii Nepos Caesar
  2. Blackburn, B and Holford-Strevens, L. (1999 corrected 2003). The Oxford Companion to the Year. Oxford University Press. p. 671
  3. Cezar, Julius. In: Margaret R. Bunson Encyclopedia of Ancien Egypt. Facts on File, 2002. P.96.
  4. James Allan Evans (ed.) Arts and humanities through the Eras. Ancient Greece and Rome 1200 B.C.E.-476 C.E. Detroit: Thomson Gale, 2004. ISBN 0-7876-9384-7. P. 28.
  5. Cezar, Julius. In: Margaret R. Bunson Encyclopedia of Ancien Egypt. Facts on File, 2002. P.96.
  6. James Allan Evans (ed.) Arts and humanities through the Eras. Ancient Greece and Rome 1200 B.C.E.-476 C.E. Detroit: Thomson Gale, 2004. ISBN 0-7876-9384-7. P. 28.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos