Ilyrija (Romos provincija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dalmatija
ILLYRIA

165 m. pr. m. e. – 10
 

Valstybė Romos Respublika
Administracinis centras Salona

Ilyrija arba Ilyrikas (lot. Illyricum) – istorinė Romos imperijos provincija, buvusi Balkanų pusiasalio vakarinėje dalyje, Adrijos jūros pakrantėje ir salose. Šios provincijos teritorijoje yra dabartinės valstybės Albanija (šiaurinė dalis į šiaurę nuo Drino), Juodkalnija, Serbija (vakarinė dalis), Bosnija ir Hercegovina, Kroatija. Ji iš dalies sutapo su senoviniu regionu Ilyrija, bet vėlyvuoju laikotarpiu administravo ir Panonijos istorinį regioną.

Kadangi piečiausia istorinės Ilyrijos dalis priklausė Makedonijos karalystei ir buvo helenizuota (todėl buvo vadinama Graikų Ilyrija), kad atskirti nuo pastarosios, Ilyriko provincijai dar buvo taikomas pavadinimas Barbariškoji Ilyrija (Illyris Barbara), Romėnų Ilyrija (Illyris Romana).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Provincijai kaip atskiram Romos Respublikos vienetui prielaidos susiformuoti susidarė apie 165 m. pr. m. e., pasibaigus Ilyrų karams, kuomet Roma nugalėjo svarbiausią ilyrų karalystę – Ardiajų valstybę. Tais metais paskutinis ardiajų karalius Gentijus galutinai pralaimėjo romėnams, jis pagrobtas Skodroje ir nugabentas į Romą. Šiek tiek vėliau, apie 78-76 m. pr. m. e. romėnai baigė karus su Ardiajų šiauriniais kaimynais dalmatais, o apie 33 m. pr. m. e. prijungė Ilyrijos liburnus, tokiu būdu įgydami kontrolę visoje Ilyrijos pakrantėje. Maždaug tuo metu Ilyrikas pirmą kartą paminėtas kaip atskiras administracinis vienetas.

Erų sandūroje romėnai vykdė karo žygius į kalnuotą Ilyrijos gilumą, pavergdami vietines gentis (svarbiausia jų buvo Dardanų karalystė), o vėliau jų interesai išsiplėtė toliau į šiaurę, į ilyrų gyvenamas teritorijas Panonijoje. Tarp 6 ir 9 m. e. m. dalmatai ir Panonijos ilyrai surengė Didįjį ilyrų sukilimą, kuris buvo numalšintas.

Po sukilimo, 10 m., siekiant pagerinti kontrolę, Ilyrija padalinta į dvi provincijas: Žemutinę Ilyriją (netrukus pervardinta Panonijos) ir Aukštutinę Ilyriją (netrukus pervardinta Dalmatijos).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]