Vilniaus oro uostas
Koordinatės: 54°38′09″š. pl. 25°17′09″r. ilg. / 54.63575°š. pl. 25.285727°r. ilg.
| Vilniaus oro uostas | |||
| |||
| IATA: VNO - ICAO: EYVI | |||
|---|---|---|---|
| Parametrai | |||
| Aerodromo tipas | civilinis | ||
| Operatorius | VĮ Lietuvos oro uostai | ||
| Miestas | Vilnius | ||
| Aukštis virš jūros lygio | 197 m | ||
| Koordinatės | 54°38′03″ š. pl. 25°17′09″ r. ilg. / 54.63417°š. pl. 25.28583°r. ilg. | ||
| Tinklalapis | http://www.vilnius-airport.lt | ||
| Kilimo ir tūpimo takai | |||
| Kryptis | Matmenys | Danga | |
| ilgis (m) | plotis (m) | ||
| 01/19 | 2515 | 50 | asfaltbetonis |
Vilniaus oro uostas (IATA kodas: VNO, ICAO kodas: EYVI) – didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, įsikūręs Vilniaus pietinėje dalyje, Naujininkų seniūnijoje ant plynaukštės, apie 7 km nuo Vilniaus centro. Vieną pakilimo taką turintis oro uostas per metus aptarnauja 4,9 mln. keleivių[1]. Čia veikia „airBaltic“, „Ryanair“ ir „Wizz Air“ orlaivių aptarnavimo bazės. Valdomas valstybinės įmonės Lietuvos oro uostai.
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oro uostas Vilnius-Kirtimai (lenk. Wilno-Porubanek) savo veiklą pradėjo 1932 m. rugpjūčio 17 d. Kirtimai tuo metu buvo gyvenvietė šalia Vilniaus. Kasdien buvo skrendama maršrutu Varšuva-Vilnius-Varšuva.
1937 m. atidaryta tarptautinė lenkų aviakompanijos LOT linija Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Vilnius-Ryga-Talinas-Helsinkis,[2] o nuo 1939 m. gegužės 15 d. iš Vilniaus buvo skrendama ne tiesiai į Rygą, bet su tarpiniu nusileidimu Kaune. Buvo planuojama nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje visai netūpti, o skristi nauja trasa Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis.[3] Tą dieną prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas šiuos planus sutrukdė.
Antrojo pasaulinio karo metu naudotas kariniams tikslams. Kaip civilinis oro uostas veiklą atnaujino 1944 m. liepos 17 d.
Po karo LOT atnaujino savo skrydžius į Vilnių. Taip 1955 m. buvo skrendama į Maskvą su nusileidimu Vilniuje.[4] 1956–1957 m. iš Maskvos į Berlyną buvo galima nuskristi Aeroflot ir LOT lėktuvais, nutupiant tarpiniuose aerodromuose Vilniuje ir Varšuvoje.[5]
1961–1962 m. jau tik LOT skraidino trasa Varšuva-Vilnius-Varšuva.[6] Pokaryje Maskvą su Praha jungė oro maršrutas su tarpiniais nusileidimais Vilniuje ir Varšuvoje. Skrydžius vykdė tarybinė Aeroflot ir čekoslovakų CSA oro bendrovės.[7] Tarybų Sąjungoje atsiradus reaktyviniams lėktuvams, poreikis tūpti tarpiniuose aerouostuose, kad būtų galima pasipildyti degalų, atkrito. Iš Vilniaus lėktuvai ėmė kilti skrydžiams tik į Tarybų Sąjungos miestus.
Po nepriklausomybės atkūrimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. susikūrė nacionalinės Lietuvos avialinijos (Lithuanian Airlines, vėliau pervadintos į FlyLAL). Jos paveldėjo Aeroflot Vilniaus bazėje turėtus lėktuvus Tu-134, Jak-40, Jak-42 ir An-24 bei An-26. Jie greitai buvo pakeisti moderniais Boeing 737, Boeing 757, Saab 340, Saab 2000 lėktuvais. Susidūrusi su finansiniais sunkumais FlyLAL veiklą nutraukė 2009 m. sausio 17 d. Po FlyLAL bankroto Vilniaus oro uostas neteko reguliarių skrydžių maršrutų į Amsterdamą, Budapeštą, Stambulą, Madridą ir Tbilisį. Be to, FlyLAL vykdė reisus į Dubliną, Frankfurtą, Londoną, Milaną ir Paryžių.
2004 m. savo antrąją bazę Vilniuje atidarė AirBaltic, Latvijos nacionalinis vežėjas, dalinai priklausantis Scandinavian Airlines bendrovei. AirBaltic skraidino orlaiviais Boeing 737 ir Fokker 50 bei vienu metu buvo tapusi didžiausia oro bendrove Vilniaus oro uoste.
Nuo 1992 m. Vilniaus oro uostas yra Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) narys, todėl aktyviai dalyvauja tarptautinėje Europos oro uostų veikloje. Įmonės specialistai nuolat dirba ACI Europe komitetuose: Politikos, Aviacijos saugumo, Ekonomikos, Technikos. Aviacijos saugumo ir Aerodromo priežiūros grupės specialistai mokosi ICAO regioniniame mokymo centre.
2014 m. įvykdytas Lietuvos oro uostų reorganizavimas, po kurio Vilniaus oro uostas tapo Lietuvos oro uostų Vilniaus filialu.
2017 m. nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 18 d. oro uostas vykdė kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją. Numatytu laikotarpiu lėktuvai Vilniuje nesileido, o susisiekimas su Lietuva buvo užtikrinamas per kitus oro uostus – dauguma oro linijų šiuo laikotarpiu skrydžius perkėlė į Kauną ir Palangą. Visa darbų vertė siekė 18 mln. eurų.[8]
Veikla, techniniai ir statistiniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU), kaip savarankiška Lietuvos valstybės įmonė veikia nuo 1991 m. rugsėjo 30 d., steigėjas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. TVOU užima 326 ha plotą (perimetro ilgis 10,54 km), jame dirba apie 700 specialistų. Kilimo ir tūpimo tako ilgis 2 515 m, plotis 50 m (PCN83/F/D/X/T), II tūpimo kategorija, įrengta „Siemens“ žiburių signalinė sistema. Aerodromui suteikta 4 E kategorija. TVOU gali aptarnauti 2000 keleivių per valandą, 10000-12000 keleivių per dieną ir apie 3 milijonus keleivių per metus. TVOU dirba dvi orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonės: Baltic Ground Services (BGS) ir Litcargus, iš kurių didesnę apyvartos dalį užima BGS[reikalingas šaltinis].
Statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | Aptarnauti keleiviai | Pokytis | Skrydžių skaičius |
|---|---|---|---|
| 1992 | 248 520 | ||
| 1993 | 230 200 | –7,4 % | |
| 1994 | 352 373 | +53,1 % | |
| 1995 | 355 638 | +0,9 % | |
| 1996 | 370 537 | +4,2 % | |
| 1997 | 410 879 | +10,9 % | |
| 1998 | 461 989 | +12,4 % | 16 711 |
| 1999 | 480 708 | +4,1 % | 18 711 |
| 2000 | 521 529 | +8,5 % | 17 277 |
| 2001 | 584 171 | +12,0 % | 18 362 |
| 2002 | 634 991 | +8,7 % | 17 124 |
| 2003 | 719 850 | +13,4 % | 18 336 |
| 2004 | 964 164 | +33,9 % | 23 665 |
| 2005 | 1 281 872 | +33,0 % | 29 193 |
| 2006 | 1 451 468 | +13,2 % | 29 347 |
| 2007 | 1 717 222 | +18,3 % | 32 840 |
| 2008 | 2 048 439 | +19,3 % | 37 839 |
| 2009 | 1 308 632 | –36,1 % | - |
| 2010 | 1 373 859 | +4,98 % | 26 106 |
| 2011 | 1 712 467 | +24,65 % | 27 703 |
| 2012 | 2 208 099 | +28,94 % | 29 995 |
| 2013 | 2 661 869 | +20,55 % | 32 778 |
| 2014 | 2 942 670 | +10,55 % | 37 254 |
| 2015 | 3 336 084 | +13,37 % | 39 289 |
| 2016 | 3 814 001 | +14,33 % | 41 304 |
| 2017 | 3 761 | 39 253 | |
| 2018 | 3 758 | 35 754 | |
| 2019 | 3 775 | 35 603 |
Baltijos valstybių oro uostų keleivių skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):
| Šalis | Oro uostas | 2019 | 2018 | 2017 | 2016 | 2015 | 2014 | 2013 | 2012 | 2011 | 2010 | 2009 | 2008 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Latvija
|
Rygos oro uostas | 7 056 099 | 6 097 434 | 5 402 545 | 5 162 149 | 4814 073 | 4 793 045 | 4 767 764 | 5 106 692 | 4 663 647 | 4 066 854 | 3 690 549 | |
 Lietuva
|
Vilniaus oro uostas | 5 004 921 | 4 922 949 | 3 761 837 | 3 814 001 | 3 336 084 | 2 942 670 | 2 661 869 | 2 208 096 | 1 712 467 | 1 373 859 | 1 308 632 | 2 048 439 |
 Estija
|
Talino oro uostas | 3 007 644 | 2 648 361 | 2 221 615 | 2 166 663 | 2 017 291 | 1 958 801 | 2 206 791 | 1 913 172 | 1 384 831 | 1 346 236 | 1 811 536 | |
| Lietuva
|
Kauno oro uostas | 1 186 074 | 740 448 | 747 284 | 724 314 | 695 509 | 830 268 | 872 618 | 809 732 | 456 698 | 410 165 | ||
| Lietuva
|
Palangos oro uostas | 297 197 | 232 630 | 145 441 | 132 931 | 127 890 | 128 169 | 111 133 | 102 528 | 104 600 | 101 586 |
Skrydžius vykdančios aviakompanijos ir jų kryptys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Reguliarieji skrydžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aviakompanijų ir jų vykdomų reguliariųjų krypčių sąrašas:[9]
| Aviakompanija | Kryptys |
|---|---|
| Aeroflot | Maskva (Šeremetjevo) |
| airBaltic | Amsterdamas, Berlynas (Tėgelio), Miunchenas, Paryžius (Šarlio de Golio), Ryga, Talinas |
| Austrian | |
| Belavia | Minskas |
| Finnair skrydžius vykdo Nordic Regional Airlines |
Helsinkis |
| Getjet airlines | |
| Freebird Airlines | Sezoniškai: Antalija |
| Lauda | Viena (nuo 2019 m. spalio 28 d.)[10] |
| LOT Polish Airlines | Varšuva (Šopeno), Londonas (Sičio)[11] |
| Lufthansa | Frankfurtas Prie Maino |
| Nordica skrydžius vykdo LOT Polish Airlines |
Talinas, Varšuva (Šopeno) |
| Norwegian Air Shuttle | Oslas (Gardermoeno), Stokholmas (Arlandos) |
| Pegasus Airlines | Vasaros sezonu (užsakomieji skrydžiai): Antalija[12] |
| RusLine | Sankt Peterburgas (Pulkovo) |
| SAS | |
| Ryanair | Amanas[13], Barselona, Paryžius (Bovė), Milanas (Bergamo), Berlynas (Šionefeldo), Birmingemas, Brėmenas, Briuselis (Šarlerua), Kelnas, Kijevas (Boryspilio), Dublinas, Frankfurtas (Hano), Lidsas, Liverpulis, Londonas (Lutono), Londonas (Stanstedo), Madridas, Malta, Niurnbergas, Oslas (Gardermoeno), Roma (Čiampino), Venecija (Treviso) Vasaros sezonu: Atėnai, Chanija, Korfu |
| Scandinavian Airlines | Oslas (Gardermoeno), Kopenhaga, Stokholmas (Arlandos) |
| SCAT Airlines | Astana |
| SmartLynx Airlines | Sezoniškai (užsakomieji skrydžiai): Bilbao, Gran Kanarija, Rijeka, Varna, Faras |
| Turkish Airlines | Stambulas (Atatiurko) |
| Ukraine International Airlines | Kijevas (Boryspilio) Vasaros sezonu: Odesa |
| Wizz Air | Agadiras, Atėnai, Barselona, Baris, Paryžius (Bovei), Belfastas, Bilundas, Donkasteris-Šefieldas, Dortmundas, Eindhovenas, Gdanskas, Gioteburgas (Landveterio), Kijevas (Žulijanų), Kutaisis, Larnaka, Londonas (Lutono), Nica, Reikjavikas (Keflaviko), Milanas (Malpensa), Roma (Fjumičino), Oslas (Sandefjordo Torpo), Stokholmas (Skavstos), Tel Avivas, Varšuva (Šopeno) Žiemos sezonu: Grenoblis, Marakešas |
Krovinių gabenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Aviakompanija | Kryptys |
|---|---|
| ASL Airlines Belgium | Ryga |
| DHL Aviation Skrydžius vykdo Cargoair |
Leipcigas, Ryga |
| Transaviabaltika | Minskas |
Dirbusios aviakompanijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po Nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus oro uoste reguliarius skrydžius vykdė šios oro bendrovės: Aer Lingus, Aerosvit Airlines, Air Ukraine, Ak Bars Aero, British Airways, Czech Airlines, EuroLOT, FlyLAL / Lithuanian Airlines, FlySmaland, Germania, Iceland Express, Yamal Airlines, KLM Royal Dutch Airlines, Air Lituanica, Small Planet Airlines[14], Skyways Express, Star1 Airlines, Swiss International Air Lines, UTair, UTair-Ukraine, Transaero, Vueling[15], Wizz Air Ukraine, WOW air.
Terminalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Keleivių terminalas skirstomas į atvykimo ir išvykimo sales. Senasis terminalas pastatytas 1954 m.
1993 m. oro uostas buvo išplėstas, senąjį terminalo pastatą sujungus su naujai pastatytu keleivių išvykimo terminalu.
2007 m. atidarytas modernizuotas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus (atskirti Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių srautai). Atnaujinto keleivių terminalo plotas viršija 37 tūkst. m², įrengtos 6 keleivių laipinimo galerijos, naudojama moderni keleivių registravimo įrangą, įkurtas prekybos kompleksas, atidarytas verslo klubas, Labai svarbių asmenų (VIP) salė, priešais keleivių terminalą įrengtos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės.
Atvykimo salė yra pirmajame terminalo aukšte, kuri skirstoma į 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi didžiausia dalis atvykstančių keleivių. Jis koridoriais susisiekia su iš kairės pusės esančiu sektoriumi B ir iš dešinės pusės esančiu sektoriumi C. Išvykimo salė yra antrajame terminalo aukšte, kur įrengta 30 keleivių registracijos vietų bei 14 išvykimo vartų.
Avarijos ir incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1959 m. gruodžio 17 d. 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį (radijo detalės, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas. Lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visiškai neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu turėjęs pagirias. Nors lėktuvas dar pradinėje kilimo stadijoje trenkėsi į žemę kairiuoju ratu, lėktuvo vadas toliau bandė kilti, kol lėktuvas tėškėsi į žemę maždaug už pusantro kilometro nuo aerodromo. Informacijos apie gyventojų aukas nėra.[16]
2007 m. rugsėjo 12 d. Skandinavijos avialinijų lėktuvas Bombardier Dash 8 Q400, reiso numeris 2748, pakilo iš Kopenhagos oro uosto skrydžiui į Palangą. Lėktuvu skrido 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Lėktuvui pradėjus leistis Palangos oro uoste, pilotai pastebėjo, kad neužsifiksavo dešinės pusės važiuoklės ratas. Maždaug valandą sukus ratus virš Palangos oro uosto ir pasikonsultavus su bendrovės vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, priimtas sprendimas leistis sostinėje, nes čia platesni nusileidimo takai ir stipresnės gelbėjimo tarnybų pajėgos. Nusileidęs lėktuvas Vilniaus oro uoste virto ant dešiniojo sparno ir sustojo pasisukęs 90 laipsnių kampu. Niekas iš 48 keleivių ir 4 įgulos narių rimčiau nenukentėjo, jie buvo evakuoti per avarinius išėjimus. Medikų pagalbos prireikė tik stiuardui.
Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Autobusai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vilniaus oro uostą ir miesto centrą jungia keturi tiesioginiai savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ transporto maršrutai:
- 3G maršrutas: Oro uostas – Centras – Ukmergės g. – Fabijoniškės (Greitasis maršrutas – stoja ne visose stotelėse)
- 1 maršrutas: Oro uostas – Kauno g. – Stotis
- 2 maršrutas: Oro uostas – Vikingų g. – Stotis
- 4 maršrutas: Kirtimai – Oro uostas (Rodūnios kelio st.) – Stotis (Rodiūnios kelio st. yra prie oro uosto viešbučio, 5 minutės kelio pėsčiomis)
- 88 maršrutas: Oro uostas – Centras – Senamiestis – Europos aikštė (taip pat važiuoja naktimis kaip 88N)
Privačių vežėjų maršrutai:
- FLYBUS: Vilniaus Oro uostas – Panevėžys – Ryga[17]
- TOKS: Vilniaus Oro uostas – Stotis[18]
- ECOLINES: Vilniaus Oro uostas – Minskas[19]
- OLLEX: Vilniaus Oro uostas – Kaunas - Klaipėda [20]
Traukiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2008 m. birželio mėnesį buvo pradėta statyti Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis, o 2008 m. spalį buvo oficialiai atidaryta geležinkelio jungtis tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės geležinkelio stoties. Atstumas nuo oro uosto iki Vilniaus centrinės geležinkelio stoties yra 4,3 km, todėl keleiviams kelionė trunka ne ilgiau kaip 7 minutes. Traukiniai kursuoja kasdien.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vilniaus oro uosto oficiali svetainė
- Transporto maršrutų tvarkaraščiai tarp oro uosto ir Vilniaus centro
- Traukinių tvarkaraščiai tarp oro uosto ir Vilniaus geležinkelio stoties
- Oro uosto vaizdas iš kosmoso
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Traffic Report, 2018 www.ltou.lt
- ↑ Deutsche Lufthansa skrydžių schema 1955 m.
- ↑ LOT skrydžių schema 1939 m.
- ↑ LOT skrydžių schema 1955 m.
- ↑ Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1956-57 m.
- ↑ Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1961-62 m.
- ↑ Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1956-57 m.
- ↑ Vilniaus oro uoste po rekonstrukcijos nusileido pirmasis keleivinis lėktuvas
- ↑ 2017-2018m. žiemos sezono skrydžių tvarkaraštis
- ↑ Jim Liu. (2019, kovo 21). Laudamotion expands Vienna network in W19. Retrieved from Routes online: https://www.routesonline.com/news/38/airlineroute/283487/laudamotion-expands-vienna-network-in-w19/
- ↑ https://www.vz.lt/transportas-logistika/2019/04/30/lot-pradeda-verslo-skrydzius-i-londono-siti
- ↑ https://www.tez-tour.com/lt/vilnius/avia-reference.html
- ↑ http://www.arabianbusiness.com/transport/389068-low-cost-carrier-ryanair-begins-first-flights-to-jordan
- ↑ http://smallplanet.aero
- ↑ Liūdna žinia turistams: ispanai atšaukia skrydžius iš Vilniaus
- ↑ http://rokiskis.popo.lt/2013/05/22/pabiros-apie-sovietmecio-katastrofas-lietuvoje/#comments Katastrofos ir įvykiai 1959 m.
- ↑ FLYBUS
- ↑ TOKS
- ↑ ECOLINES
- ↑ OLLEX
| |||||||||
