Tarptautinis Vilniaus oro uostas

Tarptautinis Vilniaus oro uostas
IATA: VNO - ICAO: EYVI
Parametrai
Aerodromo tipas		civilinis
Operatorius		VĮ Lietuvos Oro Uostai
Miestas		Vilnius
Aukštis virš jūros lygio		197 m
Koordinatės		54°38′03″ š. pl. 25°17′09″ r. ilg.
Tinklalapis		http://www.vilnius-airport.lt
Kilimo ir tūpimo takai
Kryptis	Matmenys		Danga
	ilgis (m)	plotis (m)
01/19	2515	50	asfaltbetonis

Buvusios aerostoties (dab. keleivių atvykimo salė) fasadas su jaunųjų aviamodeliuotojų bareljefais

Aviakompanijos AirBaltic lėktuvas Vilniaus oro uoste prie laipinimo rankovės

„FL Technics“ lėktuvų techninės priežiūros angaras Vilniaus oro uoste

Ne Šengeno erdvės sektorius Vilniaus oro uoste

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) (IATA oro uosto kodas: VNO, ICAO kodas: EYVI) – didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, įsikūręs Vilniaus pietinėje dalyje, Naujininkų seniūnijoje, ant plynaukštės, apie 7 km nuo Vilniaus centro. Atidarytas 1944 m.

Istorija

Tarpukaryje oro uostas Vilnius-Kirtimai (lenk. Wilno-Porubanek) savo veiklą pradėjo 1932 m. rugpjūčio 17 d. Kasdien buvo skrendama maršrutu Varšuva-Vilnius-Varšuva.

1937 m. atidaryta tarptautinė lenkų aviakompanijos LOT linija Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Vilnius-Ryga-Talinas-Helsinkis, o nuo 1939 m. gegužės 15 d. iš Vilniaus buvo skrendama ne tiesiai į Rygą, bet su tarpiniu nusileidimu Kaune. Buvo planuojama nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje visai netūpti, o skristi nauja trasa Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis. Tą dieną prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas šiuos planus sutrukdė.

Po karo LOT atnaujino savo skrydžius į Vilnių. Taip 1955 m. buvo skrendama į Maskvą su nusileidimu Vilniuje.

1956–1957 m. iš Maskvos į Berlyną buvo galima nuskristi Aeroflot ir LOT lėktuvais, nutupiant tarpiniuose aerodromuose Vilniuje ir Varšuvoje.

1961–1962 m. jau tik LOT skraidino trasa Varšuva-Vilnius-Varšuva. Pokaryje Maskvą su Praha jungė oro maršrutas su tarpiniais nusileidimais Vilniuje ir Varšuvoje. Skrydžius vykdė tarybinė Aeroflot ir čekoslovakų CSA oro bendrovės. Tarybų Sąjungoje atsiradus reaktyviniams lėktuvams, poreikis tūpti tarpiniuose aerouostuose, kad būtų galima pasipildyti degalų, atkrito. Iš Vilniaus lėktuvai ėmė kilti skrydžiams tik į Tarybų Sąjungos miestus.

Nuo 1992 metų Vilniaus oro uostas yra Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) narys, todėl aktyviai dalyvauja tarptautinėje Europos oro uostų veikloje. Įmonės specialistai nuolat dirba ACI Europe komitetuose: Politikos, Aviacijos saugumo, Ekonomikos, Technikos. Aviacijos saugumo ir Aerodromo priežiūros grupės specialistai mokosi ICAO regioniniame mokymo centre.

2014 metais įvykdytas Lietuvos oro uostų reorganizavimas, po kurio Vilniaus oro uostas tapo Lietuvos oro uostų Vilniaus filialu.

2017 m. nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 18 d. oro uostas vykdė kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją. Numatytu laikotarpiu lėktuvai Vilniuje nesileido, o susisiekimas su Lietuva buvo užtikrinamas per kitus oro uostus – dauguma oro linijų šiuo laikotarpiu skrydžius perkėlė į Kauną ir Palangą. Visa darbų vertė siekė 18 mln. eurų.

Veikla, techniniai ir statistiniai duomenys

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU), kaip savarankiška Lietuvos valstybės įmonė veikia nuo 1991 m. rugsėjo 30 d., steigėjas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. TVOU užima 326 ha plotą (perimetro ilgis 10,54 km), jame dirba apie 700 specialistų. Kilimo ir tūpimo tako ilgis 2 515 m, plotis 50 m (PCN83/F/D/X/T), II tūpimo kategorija, įrengta „Siemens“ žiburių signalinė sistema. Aerodromui suteikta 4 E kategorija. TVOU gali aptarnauti 2000 keleivių per valandą, 10000-12000 keleivių per dieną ir apie 3 milijonus keleivių per metus. TVOU dirba dvi orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonės: Baltic Ground Services (BGS) ir Litcargus, iš kurių didesnę apyvartos dalį užima BGS^{[reikalingas šaltinis]}.

Statistika

Metai	Aptarnauti keleiviai	Pokytis	Skrydžių skaičius
1992	248520
1993	230200	–7,4 %
1994	352373	+53,1 %
1995	355638	+0,9 %
1996	370537	+4,2 %
1997	410879	+10,9 %
1998	461989	+12,4 %	16711
1999	480708	+4,1 %	18711
2000	521529	+8,5 %	17277
2001	584171	+12,0 %	18362
2002	634991	+8,7 %	17124
2003	719850	+13,4 %	18336
2004	964164	+33,9 %	23665
2005	1281872	+33,0 %	29193
2006	1451468	+13,2 %	29347
2007	1717222	+18,3 %	32840
2008	2048439	+19,3 %	37839
2009	1308632	–36,1 %	-
2010	1373859	+4,98 %	26106
2011	1712467	+24,65 %	27703
2012	2208099	+28,94 %	29995
2013	2661869	+20,55 %	32778
2014	2942670	+10,55 %	37254
2015	3336084	+13,37 %	39289
2016	3814001	+14,33 %	41304

Baltijos valstybių oro uostų keleivių skaičius

Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):

Šalis	Oro uostas	2017	2016	2015	2014	2013	2012	2011	2010	2009	2008
Latvija	Rygos oro uostas	6097434	5402545	5162149	4814073	4793045	4767764	5106692	4663647	4066854	3690549
Lietuva	Vilniaus oro uostas	3761837	3814001	3336084	2942670	2661869	2208096	1712467	1373859	1308632	2048439
Estija	Talino oro uostas	2648361	2221615	2166663	2017291	1958801	2206791	1913172	1384831	1346236	1811536
Lietuva	Kauno oro uostas	1186074	740448	747284	724314	695509	830268	872618	809732	456698	410165
Lietuva	Palangos oro uostas	297197	232630	145441	132931	127890	128169	111133	102528	104600	101586

Skrydžius vykdančios aviakompanijos ir jų kryptys

Reguliarieji skrydžiai

Aviakompanijų ir jų vykdomų reguliariųjų krypčių sąrašas:

Aviakompanija	Kryptys
Aeroflot	Maskva (Šeremetjevo)
airBaltic	Amsterdamas, Berlynas (Tėgelio), Miunchenas, Paryžius (Šarlio de Golio), Ryga, Talinas
Belavia	Minskas
Brussels Airlines	Briuselis (Zaventemo)
Corendon Airlines	Sezoniškai: Antalija
Ellinair	Sezoniškai: Korfu
Finnair skrydžius vykdo Nordic Regional Airlines	Helsinkis
Freebird Airlines	Sezoniškai: Antalija
Lauda	Viena (nuo 2019 m. spalio 28 d.)
LOT Polish Airlines	Varšuva (Šopeno), Londonas (Sičio)
Lufthansa	Frankfurtas Prie Maino
Nordica skrydžius vykdo LOT Polish Airlines	Talinas, Varšuva (Šopeno)
Norwegian Air Shuttle	Oslas (Gardermoeno), Stokholmas (Arlandos)
Pegasus Airlines	Vasaros sezonu (užsakomieji skrydžiai): Antalija
RusLine	Sankt Peterburgas (Pulkovo)
Ryanair	Amanas, Barselona, Paryžius (Bovė), Milanas (Bergamo), Berlynas (Šionefeldo), Birmingemas, Brėmenas, Briuselis (Šarlerua), Kelnas, Kijevas (Boryspilio), Dublinas, Frankfurtas (Hano), Lidsas, Liverpulis, Londonas (Lutono), Londonas (Stanstedo), Madridas, Malta, Niurnbergas, Oslas (Gardermoeno), Roma (Čiampino), Venecija (Treviso) Vasaros sezonu: Atėnai, Chanija, Korfu
Scandinavian Airlines	Oslas (Gardermoeno), Kopenhaga, Stokholmas (Arlandos)
SCAT Airlines	Astana
SmartLynx Airlines	Sezoniškai (užsakomieji skrydžiai): Bilbao, Gran Kanarija, Rijeka, Varna, Faras
Turkish Airlines	Stambulas (Atatiurko)
Ukraine International Airlines	Kijevas (Boryspilio) Vasaros sezonu: Odesa
Wizz Air	Agadiras, Atėnai, Barselona, Baris, Paryžius (Bovei), Belfastas, Bilundas, Donkasteris-Šefieldas, Dortmundas, Eindhovenas, Gdanskas, Gioteburgas (Landveterio), Kijevas (Žulijanų), Kutaisis, Larnaka, Londonas (Lutono), Nica, Reikjavikas (Keflaviko), Milanas (Malpensa), Roma (Fjumičino), Oslas (Sandefjordo Torpo), Stokholmas (Skavstos), Tel Avivas, Varšuva (Šopeno) Žiemos sezonu: Grenoblis, Marakešas

Krovinių gabenimas

Aviakompanija	Kryptys
ASL Airlines Belgium	Ryga
DHL Aviation Skrydžius vykdo Cargoair	Leipcigas, Ryga
Transaviabaltika	Minskas

Dirbusios aviakompanijos

FlyLAL lėktuvas Vilniaus oro uoste

Po Nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus oro uoste reguliarius skrydžius vykdė šios oro bendrovės: Aer Lingus, Aerosvit Airlines, Air Ukraine, Ak Bars Aero, British Airways, Czech Airlines, EuroLOT, FlyLAL / Lithuanian Airlines, FlySmaland, Germania, Iceland Express, Yamal Airlines, KLM Royal Dutch Airlines, Air Lituanica, Small Planet Airlines, Skyways Express, Star1 Airlines, Swiss International Air Lines, UTair, UTair-Ukraine, Transaero, Vueling, Wizz Air Ukraine, WOW air.

Terminalas

Modernizuotas keleivių terminalas

Keleivių terminalas skirstomas į atvykimo ir išvykimo sales. Senasis terminalas pastatytas 1954 m.

1993 m. oro uostas buvo išplėstas, senąjį terminalo pastatą sujungus su naujai pastatytu keleivių išvykimo terminalu.

2007 m. atidarytas modernizuotas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus (atskirti Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių srautai). Atnaujinto keleivių terminalo plotas viršija 37 tūkst. kv. m., įrengtos 6 keleivių laipinimo galerijos, naudojama moderni keleivių registravimo įrangą, įkurtas prekybos kompleksas, atidarytas verslo klubas, Labai svarbių asmenų (VIP) salė, priešais keleivių terminalą įrengtos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės.

Atvykimo salė yra pirmajame terminalo aukšte, kuri skirstoma į 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi didžiausia dalis atvykstančių keleivių. Jis koridoriais susisiekia su iš kairės pusės esančiu sektoriumi B ir iš dešinės pusės esančiu sektoriumi C. Išvykimo salė yra antrajame terminalo aukšte, kur įrengta 30 keleivių registracijos vietų bei 14 išvykimo vartų.

Avarijos ir incidentai

1959 m. gruodžio 17 d. 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį (radijo detalės, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas. Lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visiškai neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu turėjęs pagirias. Nors lėktuvas dar pradinėje kilimo stadijoje trenkėsi į žemę kairiuoju ratu, lėktuvo vadas toliau bandė kilti, kol lėktuvas tėškėsi į žemę maždaug už pusantro kilometro nuo aerodromo. Informacijos apie gyventojų aukas nėra.

SAS lėktuvas Dash-8-400 po avarinio nusileidimo Vilniaus oro uoste

2007 m. rugsėjo 12 d. Skandinavijos avialinijų lėktuvas Bombardier Dash 8 Q400, reiso numeris 2748, pakilo iš Kopenhagos oro uosto skrydžiui į Palangą. Lėktuvu skrido 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Lėktuvui pradėjus leistis Palangos oro uoste, pilotai pastebėjo, kad neužsifiksavo dešinės pusės važiuoklės ratas. Maždaug valandą sukus ratus virš Palangos oro uosto ir pasikonsultavus su bendrovės vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, priimtas sprendimas leistis sostinėje, nes čia platesni nusileidimo takai ir stipresnės gelbėjimo tarnybų pajėgos. Nusileidęs lėktuvas Vilniaus oro uoste virto ant dešiniojo sparno ir sustojo pasisukęs 90 laipsnių kampu. Niekas iš 48 keleivių ir 4 įgulos narių rimčiau nenukentėjo, jie buvo evakuoti per avarinius išėjimus. Medikų pagalbos prireikė tik stiuardui.

Susisiekimas

Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis

Autobusai

Vilniaus oro uostą ir miesto centrą jungia keturi tiesioginiai savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ transporto maršrutai:

• 3^G maršrutas: Oro uostas – Centras – Ukmergės g. – Fabijoniškės (Greitasis maršrutas – stoja ne visose stotelėse)
• 1 maršrutas: Oro uostas – Kauno g. – Stotis
• 2 maršrutas: Oro uostas – Vikingų g. – Stotis
• 4 maršrutas: Kirtimai – Oro uostas (Rodūnios kelio st.) – Stotis (Rodiūnios kelio st. yra prie oro uosto viešbučio, 5 minutės kelio pėsčiomis)
• 88 maršrutas: Oro uostas – Centras – Senamiestis – Europos aikštė (taip pat važiuoja naktimis kaip 88N)

Privačių vežėjų maršrutai:

• FLYBUS: Vilniaus Oro uostas – Panevėžys – Ryga
• TOKS: Vilniaus Oro uostas – Stotis
• ECOLINES: Vilniaus Oro uostas – Minskas
• OLLEX: Vilniaus Oro uostas – Kaunas - Klaipėda

Traukiniai

2008 m. birželio mėnesį buvo pradėta statyti Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis, o 2008 m. spalį buvo oficialiai atidaryta geležinkelio jungtis tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės geležinkelio stoties. Atstumas nuo oro uosto iki Vilniaus centrinės geležinkelio stoties yra 4,3 km, todėl keleiviams kelionė trunka ne ilgiau kaip 7 minutes. Traukiniai kursuoja kasdien.

Nuorodos

Vikiteka

• Tarptautinio Vilniaus oro uosto oficiali svetainė
• Transporto maršrutų tvarkaraščiai tarp oro uosto ir Vilniaus centro
• Traukinių tvarkaraščiai tarp oro uosto ir Vilniaus geležinkelio stoties
• Oro uosto vaizdas iš kosmoso