Tarptautinis Vilniaus oro uostas

Tarptautinis Vilniaus oro uostas
IATA: VNO - ICAO: EYVI
Parametrai
Oro uosto tipas		civilinis
Operatorius		Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Miestas		Vilnius
Aukštis virš jūros lygio		197 m
Koordinatės		54°38′03″N 25°17′09″E
Tinklalapis		http://www.vilnius-airport.lt
Pakilimo takas
Kryptis	Matmenys		Danga
	ilgis (m)	plotis (m)
02/20	2515	50	asfaltbetonis

Buvusios aerostoties (dab. keleivių atvykimo salė) fasadas su jaunųjų aviamodeliuotojų bareljefais

Aviakompanijos AirBaltic lėktuvas Vilniaus oro uoste prie laipinimo rankovės

„FL Technics“ lėktuvų techninės priežiūros angaras Vilniaus oro uoste

Ne Šengeno erdvės sektorius Vilniaus oro uoste

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) (IATA oro uosto kodas: VNO, ICAO kodas: EYVI) – didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, įsikūręs Vilniaus pietinėje dalyje, Naujininkų seniūnijoje, ant plynaukštės, apie 7 km nuo Vilniaus centro. Atidarytas 1944 m.

Netoli oro uosto kilimo–nusileidimo tako 2010 m. pasodintas iš medžių rekordinio dydžio užrašas „Žalgiris 600“. Netolimoje ateityje šiuo užrašu galės grožėtis oro uoste besileidžiančių ir iš jo kylančių lėktuvų keleiviai ir įgulos.

TVOU dirba dvi orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonės: Baltic Ground Services (BGS) ir Litcargus, iš kurių didesnę apyvartos dalį užima BGS^{[reikalingas šaltinis]}.

Istorija

Tarpukaryje aerouostas Vilnius-Kirtimai (lenk. Wilno-Porubanek) savo veiklą pradėjo 1932 m. rugpjūčio 17 d. Kasdien buvo skrendama maršrutu Varšuva-Vilnius-Varšuva.
1937 m. atidaryta tarptautinė lenkų aviakompanijos LOT linija Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Vilnius-Ryga-Talinas-Helsinkis, o nuo 1939 m. gegužės 15 d. iš Vilniaus buvo skrendama ne tiesiai į Rygą, bet su tarpiniu nusileidimu Kaune. Buvo planuojama nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje visai netūpti, o skristi nauja trasa Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis. Tą dieną prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas šiuos planus sutrukdė.
Po karo LOT atnaujino savo skrydžius į Vilnių. Taip 1955 m. buvo skrendama į Maskvą su nusileidimu Vilniuje.
1956–1957 m. iš Maskvos į Berlyną buvo galima nuskristi Aeroflot ir LOT lėktuvais, nutupiant tarpiniuose aerodromuose Vilniuje ir Varšuvoje.
1961–1962 m. jau tik LOT skraidino trasa Varšuva-Vilnius-Varšuva. Pokaryje Maskvą su Praha jungė oro maršrutas su tarpiniais nusileidimais Vilniuje ir Varšuvoje. Skrydžius vykdė tarybinė Aeroflot ir čekoslovakų CSA oro bendrovės. Tarybų Sąjungoje atsiradus reaktyviniams lėktuvams, poreikis tūpti tarpiniuose aerouostuose, kad būtų galima pasipildyti degalų, atkrito. Iš Vilniaus lėktuvai ėmė kilti skrydžiams tik į Tarybų Sąjungos miestus.

Veikla, techniniai ir statistiniai duomenys

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU), kaip savarankiška Lietuvos valstybės įmonė veikia nuo 1991 m. rugsėjo 30 d., steigėjas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. TVOU užima 326 ha plotą (perimetro ilgis 10,54 km), jame dirba apie 700 specialistų. Kilimo ir tūpimo tako ilgis 2 515 m, plotis 50 m (PCN83/F/D/X/T), II tūpimo kategorija, įrengta „Siemens“ žiburių signalinė sistema. Aerodromui suteikta 4 E kategorija. TVOU gali aptarnauti 2000 keleivių per valandą, 10000-12000 keleivių per dieną ir apie 3 milijonus keleivių per metus.

Statistika

Metai	Aptarnauti keleiviai	Pokytis	Skrydžių skaičius
1992	248520
1993	230200	–7,4 %
1994	352373	+53,1 %
1995	355638	+0,9 %
1996	370537	+4,2 %
1997	410879	+10,9 %
1998	461989	+12,4 %	16711
1999	480708	+4,1 %	18711
2000	521529	+8,5 %	17277
2001	584171	+12,0 %	18362
2002	634991	+8,7 %	17124
2003	719850	+13,4 %	18336
2004	964164	+33,9 %	23665
2005	1281872	+33,0 %	29193
2006	1451468	+13,2 %	29347
2007	1717222	+18,3 %	32840
2008	2048439	+19,3 %	37839
2009	1308632	–36,1 %	-
2010	1373859	+4,98 %	26106
2011	1712467	+24,65 %	27703
2012	2208099	+28,94 %	29995
2013	2661869	+20,55 %	32778

Baltijos valstybių oro uostų lyderiai

Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):

Šalis	Oro uostas	2013	2012	2011	2010	2009	2008	2007	2006	2005	2004	2003	2002	2001
Latvija	Rygos oro uostas	4793045	4767764	5106692	4663647	4066854	3690549	3160945	2495020	1878035	1060426	711753	633322	622647
Lietuva	Vilniaus oro uostas	2661869	2208096	1712467	1373859	1308632	2048439	1717222	1451468	1281872	964164	719850	634991	584171
Estija	Talino oro uostas	1958801	2206791	1913172	1384831	1346236	1811536	1728430	1541832	1401059	997941	715859	605697	573493
Lietuva	Kauno oro uostas	695509	830268	872618	809732	456698	410165	390881	248228	77350	27113	21732	19891	20137
Lietuva	Palangos oro uostas	127890	128169	111133	102528	104600	101586	93379	110828	94000	76020	46666	45971	45660

Kryptys ir aviakompanijos

Europos valstybės, į kurias yra tiesioginiai reguliarūs skrydžiai iš Vilniaus oro uosto:       visus metus       sezoniškai

Air Lituanica orlaivis Embraer E-175 Vilniaus oro uoste

Austrian Airlines orlaivis Fokker 70

Brussels Airlines orlaivis Airbus A319

Norwegian Air Shuttle orlaivis Boeing 737-300

Ryanair orlaivis Boeing 737–800 Vilniaus oro uoste

Scandinavian Airlines orlaivis Bombardier CRJ900

Wizz Air orlaivis Airbus A320

Small Planet Airlines Airbus A320-232 lėktuvas

Pagal 2014 m. vasario mėnesio būklę, iš Vilniaus oro uosto reguliarius skrydžius pagal tvarkaraštį į 43 Europos oro uostus 22 valstybių vykdo 19 oro linijų bendrovių.

Reguliarių skrydžių aviakompanijos, bazuojančios Vilniaus oro uoste savo lėktuvus:

• Air Lituanica: 2 lėktuvai (Embraer 175, ombardier CRJ200).
• Wizz Air: 3 lėktuvai (3 x Airbus A320).

Užsakomųjų skrydžių aviakompanijos, bazuojančios Vilniaus oro uoste savo lėktuvus:

• Small Planet Airlines: 2 lėktuvai (1 x Boeing 737–300, 1 x Airbus A320).
• Grand Cru airlines: 2 lėktuvai (2 x Boeing 737–300)

Reguliarūs skrydžiai

(2014-04-04 duom.)

Aviakompanijos emblema	Aviakompanijos pavadinimas	Skrydžio maršrutas	Šalis	Skrydžių sk./sav.	Lėktuvo tipas
Vykdomi skrydžiai
	Aeroflot	Maskva – Šeremetjevo oro uostas	Rusija	7	Airbus A320 / Airbus A319
	AirBaltic	Ryga – Rygos oro uostas	Latvija	28	Bombardier Dash 8 Q400 / Boeing 737–300
	Air Lituanica	Berlynas – Berlyno Tegelio oro uostas	Vokietija	6	Bombardier CRJ200
	Air Lituanica	Briuselis – Briuselio oro uostas	Belgija	6 (nuo Rugsėjo 2 d.)	Embraer E-175
	Air Lituanica	Miunchenas – Miuncheno oro uostas	Vokietija	7 4	Embraer E-175
	Air Lituanica	Paryžius – Šarlio de Golio oro uostas	Prancūzija	6 (nuo Rugsėjo 6 d.)	Embraer E-175
	Air Lituanica	Praha – Prahos Vaclavo Havelio oro uostas	Čekija	5	Bombardier CRJ200
	Air Lituanica	Malmė – Malmės oro uostas	Švedija	2	Embraer E-175
	Air Lituanica	Talinas – Talino oro uostas	Estija	10	Bombardier CRJ200 / Embraer E-175
	Austrian Airlines / Tyrolean Airways	Viena – Vienos oro uostas	Austrija	7	Fokker 100 / Fokker 70
	Belavia	Minskas – Minsko oro uostas	Baltarusija	8	Bombardier CRJ200
	Brussels Airlines	Briuselis – Briuselio oro uostas	Belgija	4	Airbus A319 / Avro RJ100
	Estonian Air	Talinas – Talino oro uostas	Estija	8	Embraer E-170 / Bombardier CRJ900
	Finnair / Flybe Nordic	Helsinkis – Vantos oro uostas	Suomija	13	Embraer E-170 / Embraer E-190
	LOT Polish Airlines	Varšuva – Šopeno oro uostas	Lenkija	19	Embraer E-175 / Embraer E-170
	Lufthansa	Frankfurtas prie Maino – Frankfurto oro uostas	Vokietija	14	Airbus A319 / Airbus A320
	Norwegian Air Shuttle	Oslas – Gardermoen oro uostas	Norvegija	3	Boeing 737–300
	Polet Airlines	Sankt Peterburgas – Pulkovo oro uostas	Rusija	2	Saab 2000
	Ryanair	Barselona – El Prat oro uostas	Ispanija	2	Boeing 737–800
	Ryanair	Brėmenas – Brėmeno oro uostas	Vokietija	2	Boeing 737–800
	Ryanair	Briuselis – Charleroi oro uostas	Belgija	2	Boeing 737–800
	Ryanair	Diuseldorfas – Weeze oro uostas	Vokietija	2	Boeing 737–800
	Ryanair	Dublinas – Dublino oro uostas	Airija	3	Boeing 737–800
	Ryanair	Korkas – Korko oro uostas	Airija	1	Boeing 737–800
	Ryanair	Liverpulis – Liverpulio oro uostas	Didžioji Britanija	2	Boeing 737–800
	Ryanair	Londonas – Stansted oro uostas	Didžioji Britanija	7	Boeing 737–800
	Ryanair	Milanas – Bergamo oro uostas	Italija	3	Boeing 737–800
	Ryanair	Oslas – Rygge oro uostas	Norvegija	5	Boeing 737–800
	Ryanair	Paryžius – Bovės oro uostas	Prancūzija	3	Boeing 737–800
	Ryanair	Roma – Čijampino oro uostas	Italija	2	Boeing 737–800
	Scandinavian Airlines	Kopenhaga – Kopenhagos oro uostas	Danija	19	Bombardier CRJ900
	Scandinavian Airlines / Braathens Regional	Stokholmas – Arlandos oro uostas	Švedija	12	Saab 2000
	Transaero	Maskva – Domodedovo oro uostas	Rusija	4	Boeing 737–500
	Turkish Airlines	Stambulas – Atatiurko oro uostas	Turkija	3	Airbus A320 / Airbus A319
	Ukraine International Airlines	Kijevas – Boryspilio oro uostas	Ukraina	6	Boeing 737–500
	UTair Aviation	Maskva – Vnukovo oro uostas	Rusija	14	Bombardier CRJ200 / ATR 72-210
	Wizz Air	Barselona – El Prat oro uostas	Ispanija	2	Airbus A320
	Wizz Air	Bergenas – Bergeno oro uostas	Norvegija	2	Airbus A320
	Wizz Air	Donkasteris / Šefildas – Robino Hudo oro uostas	Didžioji Britanija	2	Airbus A320
	Wizz Air	Dortmundas – Dortmundo oro uostas	Vokietija	2	Airbus A320
	Wizz Air	Eindhovenas – Eindhoveno oro uostas	Nyderlandai	3	Airbus A320
	Wizz Air	Londonas – Lutono oro uostas	Didžioji Britanija	8	Airbus A320
	Wizz Air	Milanas – Bergamo oro uostas	Italija	4	Airbus A320
	Wizz Air	Oslas – Sandefjordo oro uostas	Norvegija	2	Airbus A320
	Wizz Air	Paryžius – Bovės oro uostas	Prancūzija	2	Airbus A320
	Wizz Air	Roma – Leonardo da Vinčio-Fiumičino oro uostas	Italija	2	Airbus A320
	Wizz Air	Stavangeris – Sola oro uostas	Norvegija	2	Airbus A320
	Wizz Air	Tel Avivas – Tel Avivo Ben Gurion oro uostas	Izraelis	2	Airbus A320
	Wizz Air	Trondheimas – Trondheim Værnes oro uostas	Norvegija	2	Airbus A320
	Wizz Air	Kutaisi – Kutaisi Davido statybininko tarptautinis oro uostas	Gruzija	2	Airbus A320
	Wizz Air Ukraine	Kijevas – Zhuliany oro uostas	Ukraina	3	Airbus A320
	WOW air / Avion Express	Reikjavikas – Keflaviko oro uostas	Islandija	1 (iki rugpjūčio 21 d.)	Airbus A320
Planuojami skrydžiai
	Air Lituanica	Geteborgas – Geteborgo oro uostas	Švedija	2 (nuo birželio 15 d.)	Bombardier CRJ200 / Embraer E-175
	Norwegian Air Shuttle	Stokholmas – Arlandos oro uostas	Švedija	3 (nuo gegužės 8 d.)	Boeing 737–800
	Wizz Air	Corfu – Korfu Tarptautinis oro uostas	Graikija	1 (nuo birželio 15 d.)	Airbus A320

Šiuo metu nėra tiesioginio susisiekimo (reguliarių skrydžių) iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto su šiomis Europos Sąjungos bei Šengeno sutarties valstybėmis:

•  Bulgarija
•  Kipras
•  Kroatija
•  Liuksemburgas

•  Malta
•  Portugalija
•  Rumunija
•  Slovakija

•  Slovėnija
•  Šveicarija
•  Vengrija

Dirbusios aviakompanijos

FlyLAL lėktuvas Vilniaus oro uoste

Po nepriklausomybės atkūrimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste reguliariuosius skrydžius yra vykdžiusios šios aviakompanijos:

• Aer Lingus
• Aerosvit Airlines
• Air Ukraine
• Ak Bars Aero
• British Airways
• Czech Airlines
• EuroLOT
• FlyLAL / Lithuanian Airlines

• FlySmaland
• Iceland Express
• Yamal Airlines
• KLM Royal Dutch Airlines
• Skyways Express
• Star1 Airlines
• Swiss International Air Lines
• UTair-Ukraine

Terminalas

Modernizuotas keleivių terminalas

Keleivių terminalas skirstomas į atvykimo ir išvykimo sales. Senasis terminalas pastatytas 1954 m. 1993 m. oro uostas buvo išplėstas, senąjį terminalo pastatą sujungus su naujai pastatytu keleivių išvykimo terminalu. 2007 m. atidarytas modernizuotas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus (atskirti Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių srautai). Atnaujinto keleivių terminalo plotas viršija 37 tūkst. kv. m., įrengtos 6 keleivių laipinimo galerijos, naudojama moderni keleivių registravimo įrangą, įkurtas prekybos kompleksas, atidarytas verslo klubas, Labai svarbių asmenų salė, priešais keleivių terminalą įrengtos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės. Atvykimo salė yra pirmajame terminalo aukšte, kuri skirstoma į 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi didžiausia dalis atvykstančių keleivių. Jis koridoriais susisiekia su iš kairės pusės esančiu sektoriumi B ir iš dešinės pusės esančiu sektoriumi C. Išvykimo salė yra antrajame terminalo aukšte, kur įrengta 30 keleivių registracijos vietų bei 14 išvykimo vartų.

Avarijos ir incidentai

1959 m. gruodžio 17 d. 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį (radijo detalės, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas, lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visiškai neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu turėjęs pagirias. Nors lėktuvas dar pradinėje kilimo stadijoje trenkėsi į žemę kairiuoju ratu, lėktuvo vadas toliau bandė kilti, kol lėktuvas tėškėsi į žemę maždaug už pusantro kilometro nuo aerodromo. Informacijos apie gyventojų aukas nėra.

SAS lėktuvas Dash-8-400 po avarinio nusileidimo Vilniaus oro uoste

2007 m. rugsėjo 12 d. Skandinavijos avialinijų lėktuvas Bombardier Dash 8 Q400, reiso numeris 2748, pakilo iš Kopenhagos oro uosto skrydžiui į Palangą. Lėktuvu skrido 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Lėktuvui pradėjus leistis Palangos oro uoste, pilotai pastebėjo, kad neužsifiksavo dešinės pusės važiuoklės ratas. Maždaug valandą sukus ratus virš Palangos oro uosto ir pasikonsultavus su bendrovės vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, priimtas sprendimas leistis sostinėje, nes čia platesni nusileidimo takai ir stipresnės gelbėjimo tarnybų pajėgos. Nusileidęs lėktuvas Vilniaus oro uoste virto ant dešiniojo sparno ir sustojo pasisukęs 90 laipsnių kampu. Niekas iš 48 keleivių ir 4 įgulos narių rimčiau nenukentėjo, jie buvo evakuoti per avarinius išėjimus. Medikų pagalbos prireikė tik stiuardui.

Susisiekimas

Autobusas jungiantis oro uostą ir Vilniaus centrą

Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis

Autobusai

Vilniaus oro uostą ir miesto centrą jungia keturi tiesioginiai savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ transporto maršrutai: Nuo liepos 1 dienos, pasikeitus Vilniaus viešojo transporto organizavimui, keičiasi maršrutai, važiuojantys į oro uostą.

• 3^G maršrutas: Oro uostas – Centras – Ukmergės g. – Fabijoniškės (Greitasis maršrutas – stoja ne visose stotelėse)
• 1 maršrutas: Oro uostas – Kauno g. – Stotis
• 2 maršrutas: Oro uostas – Vikingų g. – Stotis
• 4 maršrutas: Kirtimai – Oro uostas (Rodūnios kelio st.) – Stotis (Rodiūnios kelio st. yra prie oro uosto viešbučio, 5 minutės kelio pėsčiomis)
• 88 maršrutas: Oro uostas – Centras – Senamiestis – Europos aikštė

Privačių vežėjų maršrutai:

• FLYBUS: Vilniaus Oro uostas – Panevėžys – Ryga
• TOKS: Vilniaus Oro uostas – Stotis (kelionės kaina – 3 Lt)

Traukiniai

2008 m. birželio mėnesį buvo pradėta statyti Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis, o 2008 m. spalį buvo oficialiai atidaryta geležinkelio jungtis tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės geležinkelio stoties. Vilniaus oro uostas yra vienintelis oro uostas Baltijos šalyse, turintis tiesioginę jungtį su miesto centru. Šiuo maršrutu numatyti 16 reisai per dieną. Atstumas nuo Oro uosto iki Vilniaus centrinės geležinkelio stoties yra 4,3 km, todėl keleiviams kelionė trunka ne ilgiau kaip 7 minutes. Tai greičiausias būdas pasiekti oro uostą iš centrinės miesto dalies. Traukiniai kursuoja kasdien nuo 6 val. 25 min. iki 19 val. 32 min. Intervalas tarp reisų nuo 35 min. piko metu iki 1 val. 15 min. ne piko metu.

Nuorodos

Vikiteka

• Tarptautinio Vilniaus oro uosto oficiali svetainė
• Transporto maršrutų tvarkaraščiai tarp oro uosto ir Vilniaus centro
• Traukinių tvarkaraščiai tarp oro uosto ir Vilniaus geležinkelio stoties
• Oro uosto vaizdas iš kosmoso