Vilniaus oro uostas

Vilniaus oro uostas
IATA: VNO - ICAO: EYVI
Parametrai
Aerodromo tipas		civilinis
Operatorius		VĮ Lietuvos oro uostai
Miestas		Vilnius
Aukštis virš jūros lygio		197 m
Koordinatės		54°38′03″ š. pl. 25°17′09″ r. ilg.
Tinklalapis		http://www.vilnius-airport.lt
Kilimo ir tūpimo takai
Kryptis	Matmenys		Danga
	ilgis (m)	plotis (m)
01/19	2515	50	asfaltbetonis

Buvusios aerostoties (dab. keleivių atvykimo salė) fasadas su jaunųjų aviamodeliuotojų bareljefais

Aviakompanijos AirBaltic lėktuvas Vilniaus oro uoste prie laipinimo rankovės

„FL Technics“ lėktuvų techninės priežiūros angaras Vilniaus oro uoste

Ne Šengeno erdvės sektorius Vilniaus oro uoste

Vilniaus oro uostas (IATA kodas: VNO, ICAO kodas: EYVI) – didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, įsikūręs Vilniaus pietinėje dalyje, Naujininkų seniūnijoje ant plynaukštės, apie 7 km nuo Vilniaus centro. Vieną pakilimo taką turintis oro uostas 2021 m. aptarnavo 1,9 mln. keleivių. Čia veikia „airBaltic“, „Ryanair“ ir „Wizz Air“ orlaivių aptarnavimo bazės. Valdomas valstybinės įmonės Lietuvos oro uostai.

Istorija

Oro uostas Vilnius-Kirtimai (lenk. Wilno-Porubanek) savo veiklą pradėjo 1932 m. rugpjūčio 17 d. Kirtimai tuo metu buvo gyvenvietė šalia Vilniaus. Kasdien buvo skrendama maršrutu Varšuva-Vilnius-Varšuva.

1937 m. atidaryta tarptautinė lenkų aviakompanijos LOT linija Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Vilnius-Ryga-Talinas-Helsinkis, o nuo 1939 m. gegužės 15 d. iš Vilniaus buvo skrendama ne tiesiai į Rygą, bet su tarpiniu nusileidimu Kaune. Buvo planuojama nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje visai netūpti, o skristi nauja trasa Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis. Tą dieną prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas šiuos planus sutrukdė.

Antrojo pasaulinio karo metu naudotas kariniams tikslams. Kaip civilinis oro uostas veiklą atnaujino 1944 m. liepos 17 d.

Po karo LOT atnaujino savo skrydžius į Vilnių. Taip 1955 m. buvo skrendama į Maskvą su nusileidimu Vilniuje. 1956–1957 m. iš Maskvos į Berlyną buvo galima nuskristi Aeroflot ir LOT lėktuvais, nutupiant tarpiniuose aerodromuose Vilniuje ir Varšuvoje.

1961–1962 m. jau tik LOT skraidino trasa Varšuva-Vilnius-Varšuva. Pokaryje Maskvą su Praha jungė oro maršrutas su tarpiniais nusileidimais Vilniuje ir Varšuvoje. Skrydžius vykdė tarybinė Aeroflot ir čekoslovakų CSA oro bendrovės. Tarybų Sąjungoje atsiradus reaktyviniams lėktuvams, poreikis tūpti tarpiniuose aerouostuose, kad būtų galima pasipildyti degalų, atkrito. Iš Vilniaus lėktuvai ėmė kilti skrydžiams tik į Tarybų Sąjungos miestus.

Po nepriklausomybės atkūrimo

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. susikūrė nacionalinės Lietuvos avialinijos (Lithuanian Airlines, vėliau pervadintos į FlyLAL). Jos paveldėjo Aeroflot Vilniaus bazėje turėtus lėktuvus Tu-134, Jak-40, Jak-42 ir An-24 bei An-26. Jie greitai buvo pakeisti moderniais Boeing 737, Boeing 757, Saab 340, Saab 2000 lėktuvais. Susidūrusi su finansiniais sunkumais FlyLAL veiklą nutraukė 2009 m. sausio 17 d. Po FlyLAL bankroto Vilniaus oro uostas neteko reguliarių skrydžių maršrutų į Amsterdamą, Budapeštą, Stambulą, Madridą ir Tbilisį. Be to, FlyLAL vykdė reisus į Dubliną, Frankfurtą, Londoną, Milaną ir Paryžių.

2004 m. savo antrąją bazę Vilniuje atidarė AirBaltic, Latvijos nacionalinis vežėjas, dalinai priklausantis Scandinavian Airlines bendrovei. AirBaltic skraidino orlaiviais Boeing 737 ir Fokker 50 bei vienu metu buvo tapusi didžiausia oro bendrove Vilniaus oro uoste.

Nuo 1992 m. Vilniaus oro uostas yra Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) narys, todėl aktyviai dalyvauja tarptautinėje Europos oro uostų veikloje. Įmonės specialistai nuolat dirba ACI Europe komitetuose: Politikos, Aviacijos saugumo, Ekonomikos, Technikos. Aviacijos saugumo ir Aerodromo priežiūros grupės specialistai mokosi ICAO regioniniame mokymo centre.

2014 m. įvykdytas Lietuvos oro uostų reorganizavimas, po kurio Vilniaus oro uostas tapo Lietuvos oro uostų Vilniaus filialu.

2017 m. nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 18 d. oro uostas vykdė kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją. Numatytu laikotarpiu lėktuvai Vilniuje nesileido, o susisiekimas su Lietuva buvo užtikrinamas per kitus oro uostus – dauguma oro linijų šiuo laikotarpiu skrydžius perkėlė į Kauną ir Palangą. Visa darbų vertė siekė 18 mln. eurų.

2022 m. sausio 14 d. buvo baigtas 3 metus trukęs rekonstrukcijos projektas. Jo metu buvo pastatytas naujas šiaurinis peronas, atnaujinti ir įrengti nauji orlaivių riedėjimo takai, pakeistos ir išplatintos dangos, įdiegti aplinką tausojantys sprendimai. Tai buvo didžiausia šio oro uosto rekonstrukcija per visą istoriją.

Veikla, techniniai ir statistiniai duomenys

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU), kaip savarankiška Lietuvos valstybės įmonė veikia nuo 1991 m. rugsėjo 30 d., steigėjas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. TVOU užima 326 ha plotą (perimetro ilgis 10,54 km), jame dirba apie 700 specialistų. Kilimo ir tūpimo tako ilgis 2 515 m, plotis 50 m (PCN83/F/D/X/T), II tūpimo kategorija, įrengta „Siemens“ žiburių signalinė sistema. Aerodromui suteikta 4 E kategorija. TVOU gali aptarnauti 2000 keleivių per valandą, 10000-12000 keleivių per dieną ir apie 3 milijonus keleivių per metus. TVOU dirba dvi orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonės: Baltic Ground Services (BGS) ir Litcargus, iš kurių didesnę apyvartos dalį užima BGS^{[reikalingas šaltinis]}.

Statistika

Metai	Aptarnauti keleiviai	Pokytis	Skrydžių skaičius
1992	248 520
1993	230 200	–7,4 %
1994	352 373	+53,1 %
1995	355 638	+0,9 %
1996	370 537	+4,2 %
1997	410 879	+10,9 %
1998	461 989	+12,4 %	16 711
1999	480 708	+4,1 %	18 711
2000	521 529	+8,5 %	17 277
2001	584 171	+12,0 %	18 362
2002	634 991	+8,7 %	17 124
2003	719 850	+13,4 %	18 336
2004	964 164	+33,9 %	23 665
2005	1 281 872	+33,0 %	29 193
2006	1 451 468	+13,2 %	29 347
2007	1 717 222	+18,3 %	32 840
2008	2 048 439	+19,3 %	37 839
2009	1 308 632	–36,1 %	-
2010	1 373 859	+4,98 %	26 106
2011	1 712 467	+24,65 %	27 703
2012	2 208 099	+28,94 %	29 995
2013	2 661 869	+20,55 %	32 778
2014	2 942 670	+10,55 %	37 254
2015	3 336 084	+13,37 %	39 289
2016	3 814 001	+14,33 %	41 304
2017	3 761 837	–1,37 %	39 253
2018	4 922 949	+30,87 %	47 197
2019	5 004 921	+1,67 %	47 440
2020	1 312 468	-73.78 %	20 857
2021	1 898 991	+44.68 %	25 316

Baltijos valstybių oro uostų keleivių skaičius

Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):

Šalis	Oro uostas	2019	2018	2017	2016	2015	2014	2013	2012	2011	2010	2009	2008
Latvija	Rygos oro uostas	7 798 394	7 056 099	6 097 434	5 402 545	5 162 149	4 814 073	4 793 045	4 767 764	5 106 692	4 663 647	4 066 854	3 690 549
Lietuva	Vilniaus oro uostas	5 004 921	4 922 949	3 761 837	3 814 001	3 336 084	2 942 670	2 661 869	2 208 096	1 712 467	1 373 859	1 308 632	2 048 439
Estija	Talino oro uostas	3 267 910	3 007 644	2 648 361	2 221 615	2 166 663	2 017 291	1 958 801	2 206 791	1 913 172	1 384 831	1 346 236	1 811 536
Lietuva	Kauno oro uostas	1 160 591	1 011 067	1 186 074	740 448	747 284	724 314	695 509	830 268	872 618	809 732	456 698	410 165
Lietuva	Palangos oro uostas	338 309	316 643	297 197	232 630	145 441	132 931	127 890	128 169	111 133	102 528	104 600	101 586

Skrydžius vykdančios aviakompanijos ir jų kryptys

Reguliarieji skrydžiai

Aviakompanijų ir jų vykdomų reguliariųjų krypčių sąrašas:

Aviakompanija	Kryptys
Aeroflot	Maskva (Šeremetjevo) (laikinai atšaukta)
airBaltic	Amsterdamas, Berlynas, Dublinas, Hamburgas (nuo 2022 m. gegužės 3 d.), Kijevas (Boryspilio) (laikinai atšaukta), Miunchenas, Oslas (Gardermoeno), Paryžius (Šarlio de Golio), Ryga, Talinas Vasaros sezonu: Dubrovnikas, Londonas (Gatviko)
Brussels Airlines	Briuselis
Finnair	Helsinkis
LOT Polish Airlines	Varšuva (Šopeno), Londonas (Sičio)
Lufthansa	Frankfurtas Prie Maino
Norwegian Air Shuttle	Bergenas, Oslas (Gardermoeno), Stokholmas (Arlanda)
Ryanair	Barselona (El Prat), Berlynas, Bilundas, Birmingemas, Brėmenas, Dublinas, Eindhovenas, Frankfurtas (Hanas), Gdanskas (nuo 2022 m. gegužės 3 d.), Lidsas/Bradfordas, Liverpulis, Londonas (Lutonas), Londonas (Stanstedas), Malta, Milanas (Bergamo), Niurnbergas (nuo 2022 m. gegužės 3 d.), Oslas (Gardermoeno), Paryžius (Bovė), Roma (Čiampino), Tel Avivas, Venecija (Trevizas), Viena Vasaros sezonu: Atėnai, Korfu
Scandinavian Airlines	Kopenhaga, Stokholmas (Arlandos)
Swiss International Airlines	Ciurichas
Turkish Airlines	Stambulas Užsakomieji skrydžiai: Antalija
Ukraine International Airlines	Kijevas (Boryspilio) (laikinai atšaukta)
Wizz Air	Atėnai, Barselona (El Prat), Belfastas, Bilundas, Donkasteris Šefildas, Dortmundas, Eindhovenas, Jerevanas, Kutaisis, Kijevas (Žuljanų) (laikinai atšaukta), Larnaka, Londonas (Lutonas), Lvovas (laikinai atšaukta), Milanas (Malpensa), Nica, Oslas (Sandefjordo Torpo), Paryžius (Bovė), Reikjavikas (Keflavikas), Stokholmas (Skavsta), Tel Avivas, Vasaros sezonu: Santorinas, Splitas (nuo 2022 m. birželio 13 d.), Zakintas

Krovinių gabenimas

Aviakompanija	Kryptys
DHL Aviation	Leipcigas, Ryga
Turkish Cargo	Stambulas (Atatiurko), Praha

Dirbusios aviakompanijos

FlyLAL lėktuvas Vilniaus oro uoste

Po Nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus oro uoste reguliarius skrydžius vykdė šios oro bendrovės: Aer Lingus, Aerosvit Airlines, Air Ukraine, Ak Bars Aero, Austrian Airlines, Belavia, British Airways, Czech Airlines, Estonian Air, EuroLOT, FlyLAL / Lithuanian Airlines, FlySmaland, Germania, Iceland Express, Yamal Airlines, KLM Royal Dutch Airlines, Air Lituanica, SCAT Airlines, Small Planet Airlines, Skyways Express, Star1 Airlines, UTair, UTair-Ukraine, Transaero, Vueling, Wizz Air Ukraine, WOW air.

Terminalas

Modernizuotas keleivių terminalas

Keleivių terminalas skirstomas į atvykimo ir išvykimo sales. Senasis terminalas pastatytas 1954 m.

1993 m. oro uostas buvo išplėstas, senąjį terminalo pastatą sujungus su naujai pastatytu keleivių išvykimo terminalu.

2007 m. atidarytas modernizuotas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus (atskirti Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių srautai). Atnaujinto keleivių terminalo plotas viršija 37 tūkst. m², įrengtos 6 keleivių laipinimo galerijos, naudojama moderni keleivių registravimo įrangą, įkurtas prekybos kompleksas, atidarytas verslo klubas, Labai svarbių asmenų (VIP) salė, priešais keleivių terminalą įrengtos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės.

Atvykimo salė yra pirmajame terminalo aukšte, kuri skirstoma į 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi didžiausia dalis atvykstančių keleivių. Jis koridoriais susisiekia su iš kairės pusės esančiu sektoriumi B ir iš dešinės pusės esančiu sektoriumi C. Išvykimo salė yra antrajame terminalo aukšte, kur įrengta 30 keleivių registracijos vietų bei 14 išvykimo vartų.

Avarijos ir incidentai

1959 m. gruodžio 17 d. 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį (radijo detalės, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas. Lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visiškai neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu turėjęs pagirias. Nors lėktuvas dar pradinėje kilimo stadijoje trenkėsi į žemę kairiuoju ratu, lėktuvo vadas toliau bandė kilti, kol lėktuvas tėškėsi į žemę maždaug už pusantro kilometro nuo aerodromo. Informacijos apie gyventojų aukas nėra.

SAS lėktuvas Dash-8-400 po avarinio nusileidimo Vilniaus oro uoste

2007 m. rugsėjo 12 d. Skandinavijos avialinijų lėktuvas Bombardier Dash 8 Q400, reiso numeris 2748, pakilo iš Kopenhagos oro uosto skrydžiui į Palangą. Lėktuvu skrido 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Lėktuvui pradėjus leistis Palangos oro uoste, pilotai pastebėjo, kad neužsifiksavo dešinės pusės važiuoklės ratas. Maždaug valandą sukus ratus virš Palangos oro uosto ir pasikonsultavus su bendrovės vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, priimtas sprendimas leistis sostinėje, nes čia platesni nusileidimo takai ir stipresnės gelbėjimo tarnybų pajėgos. Nusileidęs lėktuvas Vilniaus oro uoste virto ant dešiniojo sparno ir sustojo pasisukęs 90 laipsnių kampu. Niekas iš 48 keleivių ir 4 įgulos narių rimčiau nenukentėjo, jie buvo evakuoti per avarinius išėjimus. Medikų pagalbos prireikė tik stiuardui.

Susisiekimas

Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis

Viešasis transportas

Vilniaus oro uostą ir miesto centrą jungia keturi tiesioginiai savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ transporto maršrutai:

• 3^G maršrutas: Oro uostas – Centras – Ukmergės g. – Fabijoniškės (Greitasis maršrutas – stoja ne visose stotelėse)
• 1 maršrutas: Oro uostas – Kauno g. – Stotis
• 2 maršrutas: Oro uostas – Vikingų g. – Stotis
• 4 maršrutas: Kirtimai – Oro uostas (Rodūnios kelio st.) – Stotis (Rodiūnios kelio st. yra prie oro uosto viešbučio, 5 minutės kelio pėsčiomis)
• 88 maršrutas: Oro uostas – Centras – Senamiestis – Europos aikštė (taip pat važiuoja naktimis kaip 88N)

Privačių vežėjų maršrutai:

• FLYBUS: Vilniaus Oro uostas – Panevėžys – Ryga
• TOKS: Vilniaus Oro uostas – Stotis
• ECOLINES: Vilniaus Oro uostas – Minskas
• OLLEX: Vilniaus Oro uostas – Kaunas - Klaipėda

Traukiniai

2008 m. birželio mėnesį buvo pradėta statyti Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis, o 2008 m. spalį buvo oficialiai atidaryta geležinkelio jungtis tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės geležinkelio stoties. Atstumas nuo oro uosto iki Vilniaus centrinės geležinkelio stoties yra 4,3 km, todėl keleiviams kelionė trunka ne ilgiau kaip 7 minutes. Traukiniai kursuoja kasdien.

Nuorodos

• Vilniaus oro uosto oficiali svetainė
• Transporto maršrutų tvarkaraščiai tarp oro uosto ir Vilniaus centro
• Traukinių tvarkaraščiai tarp oro uosto ir Vilniaus geležinkelio stoties^{[neveikianti nuoroda]}
• Oro uosto vaizdas iš kosmoso
• Airport-bus.lt - keleivių vežimas į oro uostą