Tarptautinis Vilniaus oro uostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Tarptautinis Vilniaus oro uostas
Atvykimo pastatas
IATA: VNO - ICAO: EYVI
Parametrai
Aerodromo tipas civilinis
Operatorius Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Miestas Vilnius
Aukštis virš jūros lygio 197 m
Koordinatės 54°38′03″N 25°17′09″E / 54.63417°N 25.28583°E / 54.63417; 25.28583
Tinklalapis http://www.vilnius-airport.lt
Kilimo ir tūpimo takai
Kryptis Matmenys Danga
ilgis (m) plotis (m)
02/20 2515 50 asfaltbetonis
Buvusios aerostoties (dab. keleivių atvykimo salė) fasadas su jaunųjų aviamodeliuotojų bareljefais
Aviakompanijos AirBaltic lėktuvas Vilniaus oro uoste prie laipinimo rankovės
„FL Technics“ lėktuvų techninės priežiūros angaras Vilniaus oro uoste
Ne Šengeno erdvės sektorius Vilniaus oro uoste

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) (IATA oro uosto kodas: VNO, ICAO kodas: EYVI) – didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, įsikūręs Vilniaus pietinėje dalyje, Naujininkų seniūnijoje, ant plynaukštės, apie 7 km nuo Vilniaus centro. Atidarytas 1944 m.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tarpukaryje aerouostas Vilnius-Kirtimai (lenk. Wilno-Porubanek) savo veiklą pradėjo 1932 m. rugpjūčio 17 d. Kasdien buvo skrendama maršrutu Varšuva-Vilnius-Varšuva.

1937 m. atidaryta tarptautinė lenkų aviakompanijos LOT linija Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Vilnius-Ryga-Talinas-Helsinkis,[1] o nuo 1939 m. gegužės 15 d. iš Vilniaus buvo skrendama ne tiesiai į Rygą, bet su tarpiniu nusileidimu Kaune. Buvo planuojama nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje visai netūpti, o skristi nauja trasa Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis.[2] Tą dieną prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas šiuos planus sutrukdė.

Po karo LOT atnaujino savo skrydžius į Vilnių. Taip 1955 m. buvo skrendama į Maskvą su nusileidimu Vilniuje.[3]

19561957 m. iš Maskvos į Berlyną buvo galima nuskristi Aeroflot ir LOT lėktuvais, nutupiant tarpiniuose aerodromuose Vilniuje ir Varšuvoje.[4]

19611962 m. jau tik LOT skraidino trasa Varšuva-Vilnius-Varšuva.[5] Pokaryje Maskvą su Praha jungė oro maršrutas su tarpiniais nusileidimais Vilniuje ir Varšuvoje. Skrydžius vykdė tarybinė Aeroflot ir čekoslovakų CSA oro bendrovės.[6] Tarybų Sąjungoje atsiradus reaktyviniams lėktuvams, poreikis tūpti tarpiniuose aerouostuose, kad būtų galima pasipildyti degalų, atkrito. Iš Vilniaus lėktuvai ėmė kilti skrydžiams tik į Tarybų Sąjungos miestus.

Nuo 1992 metų Vilniaus oro uostas yra Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) narys, todėl aktyviai dalyvauja tarptautinėje Europos oro uostų veikloje. Įmonės specialistai nuolat dirba ACI Europe komitetuose: Politikos, Aviacijos saugumo, Ekonomikos, Technikos. Aviacijos saugumo ir Aerodromo priežiūros grupės specialistai mokosi ICAO regioniniame mokymo centre.

2014 metais įvykdytas Lietuvos oro uostų reorganizavimas, po kurio Vilniaus oro uostas tapo Lietuvos oro uostų Vilniaus filialu.

Veikla, techniniai ir statistiniai duomenys[taisyti | redaguoti kodą]

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU), kaip savarankiška Lietuvos valstybės įmonė veikia nuo 1991 m. rugsėjo 30 d., steigėjas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. TVOU užima 326 ha plotą (perimetro ilgis 10,54 km), jame dirba apie 700 specialistų. Kilimo ir tūpimo tako ilgis 2 515 m, plotis 50 m (PCN83/F/D/X/T), II tūpimo kategorija, įrengta „Siemens“ žiburių signalinė sistema. Aerodromui suteikta 4 E kategorija. TVOU gali aptarnauti 2000 keleivių per valandą, 10000-12000 keleivių per dieną ir apie 3 milijonus keleivių per metus. TVOU dirba dvi orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonės: Baltic Ground Services (BGS) ir Litcargus, iš kurių didesnę apyvartos dalį užima BGS[reikalingas šaltinis].

Statistika[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Aptarnauti keleiviai Pokytis Skrydžių skaičius
1992 248520
1993 230200 –7,4 %
1994 352373 +53,1 %
1995 355638 +0,9 %
1996 370537 +4,2 %
1997 410879 +10,9 %
1998 461989 +12,4 % 16711
1999 480708 +4,1 % 18711
2000 521529 +8,5 % 17277
2001 584171 +12,0 % 18362
2002 634991 +8,7 % 17124
2003 719850 +13,4 % 18336
2004 964164 +33,9 % 23665
2005 1281872 +33,0 % 29193
2006 1451468 +13,2 % 29347
2007 1717222 +18,3 % 32840
2008 2048439 +19,3 % 37839
2009 1308632 –36,1 % -
2010 1373859 +4,98 % 26106
2011 1712467 +24,65 % 27703
2012 2208099 +28,94 % 29995
2013 2661869 +20,55 % 32778
2014 2942670 +10,55 % 37254
2015 3336084 +13,37 % 39289

Baltijos valstybių oro uostų keleivių skaičius[taisyti | redaguoti kodą]

Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):

Šalis Oro uostas 2015 2014 2013 2012 2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005 2004 2003 2002 2001
Latvijos vėliava Latvija Rygos oro uostas 5162149 4814073 4793045 4767764 5106692 4663647 4066854 3690549 3160945 2495020 1878035 1060426 711753 633322 622647
Lietuvos vėliava Lietuva Vilniaus oro uostas 3336084 2942670 2661869 2208096 1712467 1373859 1308632 2048439 1717222 1451468 1281872 964164 719850 634991 584171
Estijos vėliava Estija Talino oro uostas 2166663 2017291 1958801 2206791 1913172 1384831 1346236 1811536 1728430 1541832 1401059 997941 715859 605697 573493
Lietuvos vėliava Lietuva Kauno oro uostas 747284 724314 695509 830268 872618 809732 456698 410165 390881 248228 77350 27113 21732 19891 20137
Lietuvos vėliava Lietuva Palangos oro uostas 145441 132931 127890 128169 111133 102528 104600 101586 93379 110828 94000 76020 46666 45971 45660

Dirbusios aviakompanijos[taisyti | redaguoti kodą]

FlyLAL lėktuvas Vilniaus oro uoste

Po Nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus oro uoste reguliarius skrydžius vykdė šios oro bendrovės: Aer Lingus, Aerosvit Airlines, Air Ukraine, Ak Bars Aero, British Airways, Czech Airlines, EuroLOT, FlyLAL / Lithuanian Airlines, FlySmaland, Iceland Express, Yamal Airlines, KLM Royal Dutch Airlines, Skyways Express, Star1 Airlines, Swiss International Air Lines, UTair-Ukraine, Transaero, Wizz Air Ukraine.

Terminalas[taisyti | redaguoti kodą]

Modernizuotas keleivių terminalas

Keleivių terminalas skirstomas į atvykimo ir išvykimo sales. Senasis terminalas pastatytas 1954 m.

1993 m. oro uostas buvo išplėstas, senąjį terminalo pastatą sujungus su naujai pastatytu keleivių išvykimo terminalu.

2007 m. atidarytas modernizuotas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus (atskirti Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių srautai). Atnaujinto keleivių terminalo plotas viršija 37 tūkst. kv. m., įrengtos 6 keleivių laipinimo galerijos, naudojama moderni keleivių registravimo įrangą, įkurtas prekybos kompleksas, atidarytas verslo klubas, Labai svarbių asmenų salė, priešais keleivių terminalą įrengtos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės.

Atvykimo salė yra pirmajame terminalo aukšte, kuri skirstoma į 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi didžiausia dalis atvykstančių keleivių. Jis koridoriais susisiekia su iš kairės pusės esančiu sektoriumi B ir iš dešinės pusės esančiu sektoriumi C. Išvykimo salė yra antrajame terminalo aukšte, kur įrengta 30 keleivių registracijos vietų bei 14 išvykimo vartų.

Avarijos ir incidentai[taisyti | redaguoti kodą]

1959 m. gruodžio 17 d. 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį (radijo detalės, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas, lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visiškai neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu turėjęs pagirias. Nors lėktuvas dar pradinėje kilimo stadijoje trenkėsi į žemę kairiuoju ratu, lėktuvo vadas toliau bandė kilti, kol lėktuvas tėškėsi į žemę maždaug už pusantro kilometro nuo aerodromo. Informacijos apie gyventojų aukas nėra.[7]

SAS lėktuvas Dash-8-400 po avarinio nusileidimo Vilniaus oro uoste

2007 m. rugsėjo 12 d. Skandinavijos avialinijų lėktuvas Bombardier Dash 8 Q400, reiso numeris 2748, pakilo iš Kopenhagos oro uosto skrydžiui į Palangą. Lėktuvu skrido 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Lėktuvui pradėjus leistis Palangos oro uoste, pilotai pastebėjo, kad neužsifiksavo dešinės pusės važiuoklės ratas. Maždaug valandą sukus ratus virš Palangos oro uosto ir pasikonsultavus su bendrovės vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, priimtas sprendimas leistis sostinėje, nes čia platesni nusileidimo takai ir stipresnės gelbėjimo tarnybų pajėgos. Nusileidęs lėktuvas Vilniaus oro uoste virto ant dešiniojo sparno ir sustojo pasisukęs 90 laipsnių kampu. Niekas iš 48 keleivių ir 4 įgulos narių rimčiau nenukentėjo, jie buvo evakuoti per avarinius išėjimus. Medikų pagalbos prireikė tik stiuardui.

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis

Autobusai[taisyti | redaguoti kodą]

Vilniaus oro uostą ir miesto centrą jungia keturi tiesioginiai savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ transporto maršrutai:

  • 3G maršrutas: Oro uostas – Centras – Ukmergės g. – Fabijoniškės (Greitasis maršrutas – stoja ne visose stotelėse)
  • 1 maršrutas: Oro uostas – Kauno g. – Stotis
  • 2 maršrutas: Oro uostas – Vikingų g. – Stotis
  • 4 maršrutas: Kirtimai – Oro uostas (Rodūnios kelio st.) – Stotis (Rodiūnios kelio st. yra prie oro uosto viešbučio, 5 minutės kelio pėsčiomis)
  • 88 maršrutas: Oro uostas – Centras – Senamiestis – Europos aikštė

Privačių vežėjų maršrutai:

Traukiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis.

2008 m. birželio mėnesį buvo pradėta statyti Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis, o 2008 m. spalį buvo oficialiai atidaryta geležinkelio jungtis tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės geležinkelio stoties. Atstumas nuo oro uosto iki Vilniaus centrinės geležinkelio stoties yra 4,3 km, todėl keleiviams kelionė trunka ne ilgiau kaip 7 minutes. Traukiniai kursuoja kasdien.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Deutsche Lufthansa skrydžių schema 1955 m.
  2. LOT skrydžių schema 1939 m.
  3. LOT skrydžių schema 1955 m.
  4. Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1956-57 m.
  5. Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1961-62 m.
  6. Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1956-57 m.
  7. http://rokiskis.popo.lt/2013/05/22/pabiros-apie-sovietmecio-katastrofas-lietuvoje/#comments Katastrofos ir įvykiai 1959 m.
  8. FLYBUS
  9. TOKS