Tarptautinis Vilniaus oro uostas
| Tarptautinis Vilniaus oro uostas | |||
 |
|||
| IATA: VNO - ICAO: EYVI | |||
|---|---|---|---|
| Parametrai | |||
| Oro uosto tipas | civilinis | ||
| Operatorius | Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija | ||
| Miestas | Vilnius | ||
| Aukštis virš jūros lygio | 197 m | ||
| Koordinatės | |||
| Tinklalapis | http://www.vno.lt | ||
| Pakilimo takas | |||
| Kryptis | Matmenys | Danga | |
| ilgis (m) | plotis (m) | ||
| 02/20 | 2515 | 50 | asfaltbetonis |
Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) (IATA oro uosto kodas: VNO, ICAO kodas: EYVI) – didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje, įsikūręs Vilniaus pietinėje dalyje, Naujininkų seniūnijoje, ant plynaukštės, apie 7 km nuo Vilniaus centro. Atidarytas 1944 m.
Netoli oro uosto kilimo–nusileidimo tako 2010 m. pasodintas iš medžių rekordinio dydžio užrašas „Žalgiris 600“. Netolimoje ateityje šiuo užrašu galės grožėtis oro uoste besileidžiančių ir iš jo kylančių lėktuvų keleiviai ir įgulos.
Turinys
Istorija[taisyti | redaguoti kodą]
Tarpukaryje aueouostas Vilnius-Kirtimai (lenk. Wilno-Porubanek) savo veiklą pradėjo 1932 m. rugpjūčio 17 d. Kasdien buvo skrendama maršrutu Varšuva-Vilnius-Varšuva.
1937 m. atidaryta tarptautinė lenkų aviakompanijos LOT linija Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Vilnius-Ryga-Talinas-Helsinkis,[1] o nuo 1939 m. gegužės 15 d. iš Vilniaus buvo skrendama ne tiesiai į Rygą, bet su tarpiniu nusileidimu Kaune. Buvo planuojama nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje visai netūpti, o skristi nauja trasa Budapeštas-Krokuva-Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis.[2] Tą dieną prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas šiuos planus sutrukdė.
Po karo LOT atnaujino savo skrydžius į Vilnių. Taip 1955 m. buvo skrendama į Maskvą su nusileidimu Vilniuje.[3]
1956–1957 m. iš Maskvos į Berlyną buvo galima nuskristi Aeroflot ir LOT lėktuvais, nutupiant tarpiniuose aerodromuose Vilniuje ir Varšuvoje.[4]
1961–1962 m. jau tik LOT skraidino trasa Varšuva-Vilnius-Varšuva.[5] Pokaryje Maskvą su Praha jungė oro maršrutas su tarpiniais nusileidimais Vilniuje ir Varšuvoje. Skrydžius vykdė tarybinė Aeroflot ir čekoslovakų CSA oro bendrovės.[6] Tarybų Sąjungoje atsiradus reaktyviniams lėktuvams, poreikis tūpti tarpiniuose aerouostuose, kad būtų galima pasipildyti degalų, atkrito. Iš Vilniaus lėktuvai ėmė kilti skrydžiams tik į Tarybų Sąjungos miestus.
Veikla, techniniai ir statistiniai duomenys[taisyti | redaguoti kodą]
Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU), kaip savarankiška Lietuvos valstybės įmonė veikia nuo 1991 m. rugsėjo 30 d., steigėjas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. TVOU užima 326 ha plotą (perimetro ilgis 10,54 km), jame dirba apie 700 specialistų. Kilimo ir tūpimo tako ilgis 2 515 m, plotis 50 m (PCN83/F/D/X/T), II tūpimo kategorija, įrengta „Siemens“ žiburių signalinė sistema. Aerodromui suteikta 4 E kategorija. TVOU gali aptarnauti 2000 keleivių per valandą, 10000-12000 keleivių per dieną ir apie 3 milijonus keleivių per metus.
Statistika[taisyti | redaguoti kodą]
| Metai | Aptarnauti keleiviai | Pokytis | Skrydžių skaičius |
|---|---|---|---|
| 1992 | 248520 | ||
| 1993 | 230200 | –7,4 % | |
| 1994 | 352373 | +53,1 % | |
| 1995 | 355638 | +0,9 % | |
| 1996 | 370537 | +4,2 % | |
| 1997 | 410879 | +10,9 % | |
| 1998 | 461989 | +12,4 % | 16711 |
| 1999 | 480708 | +4,1 % | 18711 |
| 2000 | 521529 | +8,5 % | 17277 |
| 2001 | 584171 | +12,0 % | 18362 |
| 2002 | 634991 | +8,7 % | 17124 |
| 2003 | 719850 | +13,4 % | 18336 |
| 2004 | 964164 | +33,9 % | 23665 |
| 2005 | 1281872 | +33,0 % | 29193 |
| 2006 | 1451468 | +13,2 % | 29347 |
| 2007 | 1717222 | +18,3 % | 32840 |
| 2008 | 2048439 | +19,3 % | 37839 |
| 2009 | 1308632 | –36,1 % | - |
| 2010 | 1373859 | +4,98 % | 26106 |
| 2011 | 1712467 | +24,65 % | 27703 |
| 2012 | 2208099 | +28,94 % | 29995 |
| 2013 | 2661869 | +20,55 % | 32778 |
Baltijos valstybių oro uostų lyderiai[taisyti | redaguoti kodą]
Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):
| Šalis | Oro uostas | 2013 | 2012 | 2011 | 2010 | 2009 | 2008 | 2007 | 2006 | 2005 | 2004 | 2003 | 2002 | 2001 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Latvija |
Rygos oro uostas | 4793045 | 4767764 | 5106692 | 4663647 | 4066854 | 3690549 | 3160945 | 2495020 | 1878035 | 1060426 | 711753 | 633322 | 622647 |
 Lietuva |
Vilniaus oro uostas | 2661869 | 2208096 | 1712467 | 1373859 | 1308632 | 2048439 | 1717222 | 1451468 | 1281872 | 964164 | 719850 | 634991 | 584171 |
 Estija |
Talino oro uostas | 1958801 | 2206791 | 1913172 | 1384831 | 1346236 | 1811536 | 1728430 | 1541832 | 1401059 | 997941 | 715859 | 605697 | 573493 |
| Lietuva |
Kauno oro uostas | 695509 | 830268 | 872618 | 809732 | 456698 | 410165 | 390881 | 248228 | 77350 | 27113 | 21732 | 19891 | 20137 |
| Lietuva |
Palangos oro uostas | 127890 | 128169 | 111133 | 102528 | 104600 | 101586 | 93379 | 110828 | 94000 | 76020 | 46666 | 45971 | 45660 |
Kryptys ir aviakompanijos[taisyti | redaguoti kodą]
.jpg)
.jpg)
Pagal 2014 m. vasario mėnesio būklę, iš Vilniaus oro uosto reguliarius skrydžius pagal tvarkaraštį į 43 Europos oro uostus 22 valstybių vykdo 19 oro linijų bendrovių.
Reguliarių skrydžių aviakompanijos, bazuojančios Vilniaus oro uoste savo lėktuvus:
- Air Lituanica: 1 lėktuvas (Embraer 175).
- Wizz Air: 2 lėktuvai (2 x Airbus A320).
Užsakomųjų skrydžių aviakompanijos, bazuojančios Vilniaus oro uoste savo lėktuvus:
- Small Planet Airlines: 2 lėktuvai (1 x Boeing 737–300, 1 x Airbus A320).
- Grand Cru airlines: 2 lėktuvai (2 x Boeing 737-300)
Reguliarūs skrydžiai[taisyti | redaguoti kodą]
(2014-04-04 duom.)
.jpg){kind=small}
Šiuo metu nėra tiesioginio susisiekimo (reguliarių skrydžių) iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto su šiomis Europos Sąjungos bei Šengeno sutarties valstybėmis:
Dirbusios aviakompanijos[taisyti | redaguoti kodą]
Po nepriklausomybės atkūrimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste reguliariuosius skrydžius yra vykdžiusios šios aviakompanijos:
Terminalas[taisyti | redaguoti kodą]
Keleivių terminalas skirstomas į atvykimo ir išvykimo sales. Senasis terminalas pastatytas 1954 m. 1993 m. oro uostas buvo išplėstas, senąjį terminalo pastatą sujungus su naujai pastatytu keleivių išvykimo terminalu. 2007 m. atidarytas modernizuotas keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus (atskirti Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių srautai). Atnaujinto keleivių terminalo plotas viršija 37 tūkst. kv. m., įrengtos 6 keleivių laipinimo galerijos, naudojama moderni keleivių registravimo įrangą, įkurtas prekybos kompleksas, atidarytas verslo klubas, Labai svarbių asmenų salė, priešais keleivių terminalą įrengtos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės. Atvykimo salė yra pirmajame terminalo aukšte, kuri skirstoma į 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi didžiausia dalis atvykstančių keleivių. Jis koridoriais susisiekia su iš kairės pusės esančiu sektoriumi B ir iš dešinės pusės esančiu sektoriumi C. Išvykimo salė yra antrajame terminalo aukšte, kur įrengta 30 keleivių registracijos vietų bei 14 išvykimo vartų.
Avarijos ir incidentai[taisyti | redaguoti kodą]
1959 m. gruodžio 17 d. 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį (radijo detalės, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas, lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visiškai neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu turėjęs pagirias. Nors lėktuvas dar pradinėje kilimo stadijoje trenkėsi į žemę kairiuoju ratu, lėktuvo vadas toliau bandė kilti, kol lėktuvas tėškėsi į žemę maždaug už pusantro kilometro nuo aerodromo. Informacijos apie gyventojų aukas nėra.[7]
2007 m. rugsėjo 12 d. Skandinavijos avialinijų lėktuvas Bombardier Dash 8 Q400, reiso numeris 2748, pakilo iš Kopenhagos oro uosto skrydžiui į Palangą. Lėktuvu skrido 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai. Lėktuvui pradėjus leistis Palangos oro uoste, pilotai pastebėjo, kad neužsifiksavo dešinės pusės važiuoklės ratas. Maždaug valandą sukus ratus virš Palangos oro uosto ir pasikonsultavus su bendrovės vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, priimtas sprendimas leistis sostinėje, nes čia platesni nusileidimo takai ir stipresnės gelbėjimo tarnybų pajėgos. Nusileidęs lėktuvas Vilniaus oro uoste virto ant dešiniojo sparno ir sustojo pasisukęs 90 laipsnių kampu. Niekas iš 48 keleivių ir 4 įgulos narių rimčiau nenukentėjo, jie buvo evakuoti per avarinius išėjimus. Medikų pagalbos prireikė tik stiuardui.
Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]
Autobusai[taisyti | redaguoti kodą]
Vilniaus oro uostą ir miesto centrą jungia keturi tiesioginiai savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ transporto maršrutai: Nuo liepos 1 dienos, pasikeitus Vilniaus viešojo transporto organizavimui, keičiasi maršrutai, važiuojantys į oro uostą.
- 3G maršrutas: Oro uostas – Centras – Ukmergės g. – Fabijoniškės (Greitasis maršrutas – stoja ne visose stotelėse)
- 1 maršrutas: Oro uostas – Kauno g. – Stotis
- 2 maršrutas: Oro uostas - Vikingų g. - Stotis
- 4 maršrutas: Kirtimai – Oro uostas (Rodūnios kelio st.) – Stotis (Rodiūnios kelio st. yra prie oro uosto viešbučio, 5 minutės kelio pėsčiomis)
- 88 maršrutas: Oro uostas – Centras – Senamiestis – Europos aikštė
Privačių vežėjų maršrutai:
- FLYBUS: Vilniaus Oro uostas – Panevėžys – Ryga[8]
- TOKS: Vilniaus Oro uostas – Stotis (kelionės kaina – 3 Lt)[9]
Traukiniai[taisyti | redaguoti kodą]
2008 m. birželio mėnesį buvo pradėta statyti Vilniaus oro uosto geležinkelio stotis, o 2008 m. spalį buvo oficialiai atidaryta geležinkelio jungtis tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės geležinkelio stoties. Vilniaus oro uostas yra vienintelis oro uostas Baltijos šalyse, turintis tiesioginę jungtį su miesto centru. Šiuo maršrutu numatyti 16 reisai per dieną. Atstumas nuo Oro uosto iki Vilniaus centrinės geležinkelio stoties yra 4,3 km, todėl keleiviams kelionė trunka ne ilgiau kaip 7 minutes. Tai greičiausias būdas pasiekti oro uostą iš centrinės miesto dalies. Traukiniai kursuoja kasdien nuo 6 val. 25 min. iki 19 val. 32 min. Intervalas tarp reisų nuo 35 min. piko metu iki 1 val. 15 min. ne piko metu.
Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]
- Tarptautinio Vilniaus oro uosto oficiali svetainė
- Transporto maršrutų tvarkaraščiai tarp oro uosto ir Vilniaus centro
- Traukinių tvarkaraščiai tarp oro uosto ir Vilniaus geležinkelio stoties
- Oro uosto vaizdas iš kosmoso
Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]
- ↑ Deutsche Lufthansa skrydžių schema 1955 m.
- ↑ LOT skrydžių schema 1939 m.
- ↑ LOT skrydžių schema 1955 m.
- ↑ Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1956-57 m.
- ↑ Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1961-62 m.
- ↑ Aeroflot skrydžių tvarkaraštis 1956-57 m.
- ↑ http://rokiskis.popo.lt/2013/05/22/pabiros-apie-sovietmecio-katastrofas-lietuvoje/#comments Katastrofos ir įvykiai 1959 m.
- ↑ FLYBUS
- ↑ TOKS
|
|||||||||
