airBaltic

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
AirBaltic
Airbaltic-logo.png
IATA
BT
ICAO
BTI
Šaukinys
AIRBALTIC
Įkurta 1995 m. rugpjūčio 28 d.
Pagrindinis oro uostas Rygos oro uostas
Antriniai oro uostai Vilniaus oro uostas
Talino oro uostas
Dažno keleivio programa PINS[1]
Aljansas nepriklauso
Lėktuvų skaičius 31
Maršrutai 68
Priklauso Latvijos vyriausybė
Būstinė Ryga, Latvija Latvija
Vadovybė Martin Gauss (Generalinis direktorius)[2]
Tinklalapis [1]
airBaltic Bombardier CS300.

airBaltic (A/S Air Baltic Corporation) – 1995 m. Latvijoje įkurta nacionalinė oro linijų bendrovė. Pagrindinis bendrovės - bazė oro uostas yra Rygos oro uostas. airBaltic antrinės bazės yra Vilniaus ir Talino oro uostuose..

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Thumb

Oro linijų bendrovė įkurta 1995 m. rugpjūčio 28 d., sudarius sutartį tarp Latvijos valstybės ir SAS. Pirmieji skrydžiai pradėti tų pačių metų spalio 1 d. su pirmuoju kompanijos lėktuvu Saab 340.

1996 m. kompanija įsigijo savo pirmąjį AVRO RJ70 ir partnerio statusu pradėjo dalyvauti SAS dažno keleivio programoje. 1997 m. įkurtas krovinių pervežimo padalinys, o 1998 m. įsigijo pirmąjį Fokker 50 lėktuvą.

1999 m. airBaltic tapo uždarąja akcine bendrove ir visi jos lėktuvai Saab 340 buvo pakeisti Fokker 50 lėktuvais.

2003 m. airBaltic įsigijo pirmąjį Boeing 737-500 lėktuvą, o 2004 m. birželio 1 d. kompanija pradėjo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus oro uosto. 2004 m. spalį bendrovės prekinis ženklas iš „Air Baltic“ pakeistas į „airBaltic“, lėktuvų dažymo spalvos pakeistos į baltą fiuzeliažą su šviesiai žalia uodega.

2006 m. gegužę airBaltic siūlė 30 skrydžių iš Rygos į Europą ir Aziją bei 14 skrydžių iš Vilniaus į Europą.

2005 m. oro linijų bendrovė pervežė 1037925 keleivius, o 2006 m. – 1425276 keleivius.

2008 m. bendrovė patyrė beveik 40 mln. EUR nuostolių ir 2009 m. birželio mėn. buvo priversta prašyti pagalbos iš Latvijos vyriausybės.

2009 m. birželio mėn. didžiausia oro linijų bendrovė Vilniuje tapo Small Planet Airlines (buvusi FlyLAL Charters).

Nuo aviakompanijos įkūrimo 47,2 % airBaltic akcijų priklausė SAS, likusi dalis – Latvijos valstybei. AirBaltic vykdo daug skrydžių į pagrindinius SAS oro uostus – Kopenhagą ir Stokholmą. Bendrovė turėjo „Well connected with SAS“ (Tvirtai prisijungusi prie SAS) statusą, bendrovės dažno keleivio programa yra SAS EuroBonus. Su SAS suderinti skrydžių tvarkaraščiai, naudojamos SAS keleivių laukimo salės. Skirtingai nuo SAS, airBaltic nepriklauso oro linijų aljansui Star Alliance (SAS kol kas nepareiškė noro prijungti airBaltic prie aljanso regioninio nario statusu).

2009 m. sausio mėnesį bendrovės airBaltic vadovybė įsigyja SAS oro linijoms priklausančias akcijas. Partnerystė su SAS pilnai nutraukiama kartu su SAS EuroBonus programa.[3]

2016 m. lapkričio 29 d. į Rygos oro uostą atvyko pirmasis iš dvidešimties užsakytų naujas orlaivis Bombardier CS300 (registracija YL-CSA). Aviakompanija šio orlaivio tipą gavo pirmoji pasaulyje. [4]

2017 m. rugsėjo 26 d. airBaltic pranešė svarstantys užsakyti dar 14 naujausios Bombardier C serijos lėktuvų iki 2018 m. Iki 2020 metų aviakompaniją planuoja visus orlaivių parke esančius lėktuvus pakeisti būtent šiais, Bombardier CS300 modeliais.[5]

2017 m. airBaltic, OAG analitikų, įvertinusių daugiau nei 50 milijonų skrydžių duomenis, pripažintos punktualiausiomis avialinijomis pasaulyje. [6]

Kryptys ir partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atvirojo kodo (codeshare) sutartys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

airBaltic kryptys

██ Latvija

██ Šalys, į kurias vykdomi airBaltic skrydžiai

Pagrindinis straipsnis – airBaltic kryptys.

airBaltic turi atvirojo kodo sutartį su šiomsi aviakompanijomis:[7]

Lėktuvų parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. sausį bendrovės lėktuvų parką sudaro 30 orlaivių. [10].

AirBaltic flotilė
Orlaivio modelis Naudojami Užsakyti Papildomai Vietų Pastabos
Boeing 737-300 6 142/144/146 Bus naudojami iki 2020 m. ir pakeisti į Bombardier CS300.[11]
Boeing 737-500 5 120 Bus naudojami iki 2020 m. ir pakeisti į Bombardier CS300[12]
Bombardier CS300 8 12 145 airBaltic - pirmasis klientas.
Bombardier Dash 8 Q400 NextGen 12 76 Bus naudojami iki 2022 m. ir pakeisti į Bombardier CS100 ir Bombardier CS300[13]
Viso 31 12 0

Produktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

airBaltic yra sukūrusi šiuos produktus:

  • airBaltic Shop - tai siuvenyrų ir aksesuarų parduotuvė internetu.[14]
  • airBaltic Card Mobile - išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, leidžianti pigiau skambinti į visą pasaulį.[15]
  • airBaltic meal - išankstinė maisto skrydžiui užsakymo platforma.[16]
  • airBaltic Payment Card - išankstinio apmokėjimo banko kortelė (paslauga nutraukiama 2018 m. vasario 28 d.)[17]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka