airBaltic

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
AirBaltic
Airbaltic-logo.png
IATA
BT
ICAO
BTI
Šaukinys
AIRBALTIC
Įkurta 1995 m. rugpjūčio 28 d.
Pagrindinis oro uostas Rygos oro uostas
Antriniai oro uostai Vilniaus oro uostas
Talino oro uostas
Dažno keleivio programa PINS[1]
Aljansas nepriklauso
Lėktuvų skaičius 25
Maršrutai 70
Priklauso Latvijos vyriausybė
Būstinė Ryga, Latvija Latvija
Vadovybė Martin Gauss (Generalinis direktorius)[2]
Tinklalapis www.airbaltic.lt

„airBaltic“ (A/S Air Baltic Corporation) – 1995 m. Latvijoje įkurta nacionalinė oro linijų bendrovė. Pagrindinis bendrovės – bazė oro uostas yra Rygos oro uostas. „airBaltic“ antrinės bazės yra Vilniaus ir Talino oro uostuose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oro linijų bendrovė įkurta 1995 m. rugpjūčio 28 d., sudarius sutartį tarp Latvijos valstybės ir SAS. Nuo jos įkūrimo 29 % „airBaltic“ akcijų priklausė SAS, 51 % – Latvijos valstybei, likusi dalis – kitiems investuotojams.[3] Pirmieji skrydžiai pradėti tų pačių metų spalio 1 d. su pirmuoju kompanijos lėktuvu „Saab 340“.[4]

1996 m. bendrovė įsigijo savo pirmąjį „AVRO RJ70“ ir partnerio statusu pradėjo dalyvauti SAS dažno keleivio programoje. 1997 m. įkurtas krovinių pervežimo padalinys, o 1998 m. įsigijo pirmąjį „Fokker 50“ lėktuvą. 1999 m. „airBaltic“ tapo uždarąja akcine bendrove ir visi jos lėktuvai „Saab 340“ buvo pakeisti „bombardier q400" lėktuvais. 2001 m. SAS perperka „airBaltic“ akcijas iš kitų investuotojų. Latvijos valstybei tuo metu priklausė 52,6% akcijų, SAS – 47,2 %.[3]

2003 m. „airBaltic“ įsigijo pirmąjį „Boeing 737-500“ lėktuvą, o 2004 m. birželio 1 d. bendrovė pradėjo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus oro uosto. 2004 m. spalį bendrovės prekinis ženklas iš „Air Baltic“ pakeistas į „airBaltic“, lėktuvų dažymo spalvos pakeistos į baltą fiuzeliažą su šviesiai žalia uodega.

2008 m. bendrovė patyrė beveik 40 mln. eurų nuostolių ir 2009 m. birželio mėn. buvo priversta prašyti pagalbos iš Latvijos vyriausybės. 2009 m. sausio mėnesį bendrovės „airBaltic“ vadovybė įsigyja SAS oro linijoms priklausančias akcijas. Partnerystė su SAS pilnai nutraukiama.[5]


2016 m. Parduota 20 % „airBaltic“ akcijų privatiems investuotojams.[6] Tų pačių metų lapkričio 29 d. į Rygos oro uostą atvyko pirmasis iš dvidešimties užsakytų naujas orlaivis „Airbus A220-300“. Už pastaruosius 20 orlaivių sumokėjo 1,28 mlrd. eurų.[7] 2018 m. bendrovė paskelbė už 2,5 mlrd. eurų perkanti 30 naujų „Airbus A220-300“ lėktuvų. Ši suma padidėtų iki beveik 5 mlrd. eurų, jei būtų išpildytas ir papildomų 30 lėktuvų užsakymas. Iki 2024 metų įvykdžius šį užsakymą, bendrovė skelbia ateityje ketinanti naudoti tik šio modelio lėktuvus.[8][9]

2019 m. gruodį aviakompanija pristatė penkias naujas tiesioginių skrydžių kryptis iš Vilniaus į Hamburgą, Ciurichą, Geteborgą, Dubrovniką ir Rijeką, kurios bus vykdomos nuo 2020 m. vasaros sezono.

2020 m. balandį patvirtino naują verslo planą Destination 2025 CLEAN, kuriame dėmesys skiriamas krizės poveikiui ir pristatomas vien iš orlaivių Airbus A220-300 sudarytas orlaivių parkas.

Kryptys ir partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„airBaltic“ iš Rygos skraido daugiau nei 70-ia krypčių (Europa, Skandinavija, NVS bei Vidurinieji Rytai) Papildomai šiomis kryptimis „airBaltic“ vykdo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus ir Talino.

Atvirojo kodo sutartys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

airBaltic kryptys

██ Latvija

██ Šalys, į kurias vykdomi airBaltic skrydžiai

airBaltic turi atvirojo kodo sutartį su šiomis aviakompanijomis:[10]

Lėktuvų parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. gegužę bendrovės lėktuvų parką sudaro 25 orlaiviai.[11]

AirBaltic flotilė
Orlaivio modelis Naudojami Užsakyti Papildomai Vietų Pastabos
Airbus A220-300 25 55 145 airBaltic – pirmasis klientas. Anksčiau vadinti Bombardier CS300.
Viso 25 55

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka