airBaltic
![]() | ||||
| ||||
Įkurta | 1995 m. rugpjūčio 28 d. | |||
---|---|---|---|---|
Pagrindinis oro uostas | Rygos oro uostas | |||
Antriniai oro uostai | Vilniaus oro uostas Talino oro uostas | |||
Dažno keleivio programa | PINS[1] | |||
Aljansas | nepriklauso | |||
Lėktuvų skaičius | 29 | |||
Maršrutai | 70 | |||
Priklauso | Latvijos vyriausybė | |||
Būstinė | Ryga, Latvija ![]() | |||
Vadovybė | Martin Gauss (Generalinis direktorius)[2] | |||
Tinklalapis | www.airbaltic.lt |
„airBaltic“ (A/S Air Baltic Corporation) – 1995 m. Latvijoje įkurta nacionalinė oro linijų bendrovė. Pagrindinis bendrovės – bazė oro uostas yra Rygos oro uostas. „airBaltic“ antrinės bazės yra Vilniaus ir Talino oro uostuose.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oro linijų bendrovė įkurta 1995 m. rugpjūčio 28 d., sudarius sutartį tarp Latvijos valstybės ir SAS. Nuo jos įkūrimo 29 % „airBaltic“ akcijų priklausė SAS, 51 % – Latvijos valstybei, likusi dalis – kitiems investuotojams.[3] Pirmieji skrydžiai pradėti tų pačių metų spalio 1 d. su pirmuoju kompanijos lėktuvu „Saab 340“.[4]
1996 m. bendrovė įsigijo savo pirmąjį „AVRO RJ70“ ir partnerio statusu pradėjo dalyvauti SAS dažno keleivio programoje. 1997 m. įkurtas krovinių pervežimo padalinys, o 1998 m. įsigijo pirmąjį „Fokker 50“ lėktuvą. 1999 m. „airBaltic“ tapo uždarąja akcine bendrove ir visi jos lėktuvai „Saab 340“ buvo pakeisti „bombardier q400" lėktuvais. 2001 m. SAS perperka „airBaltic“ akcijas iš kitų investuotojų. Latvijos valstybei tuo metu priklausė 52,6% akcijų, SAS – 47,2 %.[3]
2003 m. „airBaltic“ įsigijo pirmąjį „Boeing 737-500“ lėktuvą, o 2004 m. birželio 1 d. bendrovė pradėjo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus oro uosto. 2004 m. spalį bendrovės prekinis ženklas iš „Air Baltic“ pakeistas į „airBaltic“, lėktuvų dažymo spalvos pakeistos į baltą fiuzeliažą su šviesiai žalia uodega.
2008 m. bendrovė patyrė beveik 40 mln. eurų nuostolių ir 2009 m. birželio mėn. buvo priversta prašyti pagalbos iš Latvijos vyriausybės. 2009 m. sausio mėnesį bendrovės „airBaltic“ vadovybė įsigyja SAS oro linijoms priklausančias akcijas. Partnerystė su SAS pilnai nutraukiama.[5]
2016 m. Parduota 20 % „airBaltic“ akcijų privatiems investuotojams.[6] Tų pačių metų lapkričio 29 d. į Rygos oro uostą atvyko pirmasis iš dvidešimties užsakytų naujas orlaivis „Airbus A220-300“. Už pastaruosius 20 orlaivių sumokėjo 1,28 mlrd. eurų.[7] 2018 m. bendrovė paskelbė už 2,5 mlrd. eurų perkanti 30 naujų „Airbus A220-300“ lėktuvų. Ši suma padidėtų iki beveik 5 mlrd. eurų, jei būtų išpildytas ir papildomų 30 lėktuvų užsakymas. Iki 2024 metų įvykdžius šį užsakymą, bendrovė skelbia ateityje ketinanti naudoti tik šio modelio lėktuvus.[8][9]
2019 m. gruodį aviakompanija pristatė penkias naujas tiesioginių skrydžių kryptis iš Vilniaus į Hamburgą, Ciurichą, Geteborgą, Dubrovniką ir Rijeką, kurios bus vykdomos nuo 2020 m. vasaros sezono.
2020 m. balandį patvirtino naują verslo planą Destination 2025 CLEAN, kuriame dėmesys skiriamas krizės poveikiui ir pristatomas vien iš orlaivių Airbus A220-300 sudarytas orlaivių parkas.
Kryptys ir partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„airBaltic“ iš Rygos skraido daugiau nei 70-ia krypčių (Europa, Skandinavija, NVS bei Vidurinieji Rytai) Papildomai šiomis kryptimis „airBaltic“ vykdo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus ir Talino.
Atvirojo kodo sutartys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
airBaltic turi atvirojo kodo sutartį su šiomis aviakompanijomis:[10]
- Aegean Airlines
- Aeroflot
- Air France
- Air Serbia
- Alitalia
- Austrian Airlines
- Air Malta
- Azerbaijan Airlines
- Belavia
- British Airways
- Brussels Airlines
- Czech Airlines
- Etihad Airways
- Georgian Airways
- Iberia
- Icelandair
- KLM Royal Dutch Airlines
- LOT Polish Airlines
- Lufthansa
- Scandinavian Airlines
- TAP Portugal
- TAROM
- Ukraine International Airlines
- Uzbekistan Airways
Lėktuvų parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2021 m. rugpjūtį bendrovės lėktuvų parką sudaro 29 orlaiviai.[11]
Orlaivio modelis | Naudojami | Užsakyti | Papildomai | Vietų | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|
Airbus A220-300 | 29 | 21 | 145 | airBaltic – pirmasis klientas. Anksčiau vadinti Bombardier CS300. | |
Viso | 29 | 21 |
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ PINS lojalumo programa
- ↑ airBaltic vadovybė
- ↑ 3,0 3,1 „Bendrovės istorija“. www.airbaltic.com. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
- ↑ „airBaltic zīmola vēsture: no Saab 340 līdz Airbus“. Dienas bizness. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
- ↑ „„airBaltic“ planuoja išpirkti savo akcijas iš SAS“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
- ↑ „Parduota 20 % „airBaltic“ akcijų“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
- ↑ „Pirmo jauno Bombardier CS300 lidmašīnu airBaltic saņems 1.decembrī“. Dienas bizness. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
- ↑ „„AirBaltic“ paskelbė apie savo istorijoje didžiausią užsakymą“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
- ↑ „airBaltic iegādāsies vēl 60 CS300 lidmašīnas“. Dienas bizness. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
- ↑ „Profile on airBaltic“. CAPA. Centre for Aviation. Suarchyvuota iš originalo 2016-10-31. Nuoroda tikrinta 2016-10-31.
- ↑ Lėktuvų parkas