Krou

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Krou
Krou indėnai prie savo tipio
Krou indėnai prie savo tipio
Gyventojų skaičius 8500–12 000
Populiacija šalyse Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
(Montanos vėliava Montana, Vajomingo vėliava Vajomingas)
Kalba (-os) anglų, krou
Vėliava
Religijos prigimtinė tikyba („krou kelias“), krikščionybė
Giminingos etninės grupės kiti sijai: labiausiai hidatsai, mažiau mandanai, dakotai, lakotai, kultūriškai – šošonai
Vikiteka: Krou

Krou (angl. Crow, sav. apsarokai – Apsáalooke – „didžiasnapio paukščio vaikai“) – sijams priklausantys indėnai, gyvenantys Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurėje, Montanoje ir šiaurės Vajominge. Populiacija – 8500[1]–12 000 žmonių. Krou kalba priklauso sijų kalbų šeimai, dabar labiau paplitusi anglų kalba. Laikosi prigimtinės tikybos (Crow Way), dalis – krikščionys protestantai. Iš kitų indėnų išsiskiria aukštu ūgiu.

Apie 1770 m. krou atsiskyrė nuo hidatsų ir, perėmę iš šošonų arklius, perėjo prie raitosios bizonų medžioklės. XIX a. populiacija siekė apie 4000 žmonių. Kultūriškai artimi kitoms prerijų indėnų tautoms. Skirstėsi į šiuos pagrindinius būrius:

  • Binesipeliai, maniseperiai (Binnéessiippeele – „upiniai“) – gyveno Jeloustouno upės slėnyje;
  • Ašalahai, akarahai (Ashalaho, awaxaawaxammilaxpáake – „kalniečiai“) – gyveno prie Bighorno ir Mažojo Bighorno upių;
  • Elalapitai, erapijai (Eelalapito – „spirti į pilvą“) – gyveno Vėjų upės baseine, vasaromis susijungdavo su kalniečiais.

Genties tarybą sudarydavo „šauniausieji“ žmonės, šį titulą gaudavę atlikę 4 karo žygius. Kasmet taryba vasaros medžioklės surengimui paskirdavo vieną iš karinių draugijų (svarbiausios – „lapės“ ir „kuokos“). Vasarines stovyklas valdė labiausiai pasižymėjęs karvedys. Saulės šokio metu visa valdžia būdavo perduodama pagrindiniam dvasininkui. Krou tradicinė šeima mažoji. Matrilinijinė giminės seka XIX a. buvo išstumta patrilinijinės. Žiemomis gentis išsiskirstydavo į keletą (XIX a. vid. – į 12) klajojančių bendruomenių.

Tradicinėje tikyboje svarbus asmeninių dvasių-globėjų kultas. Svarbų vaidmenį atliko apeiginė tabako draugovė – jos nariai turėjo privilegiją auginti tabaką ir, krou manymu, aprūpinti dieviškąja malone visą tautą. Buvo paplitęs šamanizmas.

Krou 1888 m. perkelti į rezervacijas. Dabar verčiasi galvijų auginimu, smulkia prekyba, samdomu darbu.[2] Dauguma gyvena krou rezervacijoje vidurio Montanoje (netoli Bilingso, Bighorno apygardoje; centras – Krou Eidžensis).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. cro Duomenys apie kodu „cro“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  2. Кроу,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.