Pereiti prie turinio

Arizona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arizona
Arizona
Arizonos vėliava Arizonos herbas
Laiko juosta: (UTC-7)
------ vasaros: (UTC-6)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras Finiksas
Apygardos 15
Oficialios kalbos anglų
Įkūrimo data 1912 m.
Gubernatorius Doug Ducey (R)
Gyventojų (2020[1]) 7 276 316 (14)
Plotas 295 234 km² (6)
  - vandens % 0,35 %
Tankumas (2020[1]) 25 žm./km² (33)
Aukščiausia vieta Hamfrio kalnas (3851 m)
ISO 3166-2 US-AZ
Tinklalapis az.gov
Vikiteka ArizonaVikiteka

Arizona (angl. State of Arizona) – JAV valstija, esanti Jungtinių Valstijų pietvakarių regione. Ji taip pat yra vakarinių Jungtinių Amerikos Valstijų bei kalnuotųjų valstijų dalis. Valstijos sostinė ir didžiausias miestas – Finiksas.

Arizona yra 48-oji JAV valstija ir paskutinė iš pagrindinės dalies valstijų, priimtų į Sąjungą, gavusi valstijos statusą 1912 metų vasario 14 dieną. Arizona garsi net tik savo dykumos klimatu, išskirtinai karštomis vasaromis ir šiltomis žiemomis, bet ir pušynais, kalnų grandinėmis, esančiomis aukštutinėje šiaurinėje valstijos dalyje, kuri išsiskiria vėsesniu klimatu.

Arizona yra viena iš valstijų, priklausančių Keturiems Kampams. Tai yra daugiausia gyventojų turinti priėjimo prie jūros neturinti valstija. Be Didžiojo Kanjono, valstijoje yra ir daugybė kitų nacionalinių miškų, parkų ir paminklų. Daugiau nei ketvirtadalis valstijos teritorijos yra Federalinio žemės fondo dalis.

Pirmieji indėnai apsigyveno Arizonoje apie 16 000-10 000 metų prieš mūsų erą. Arizona rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą užfiksuota pranciškono Markoso de Nisos, tyrinėjusio regioną 1539 metais. Fransisko Koronado ekspedicija, ieškojusi Septynių Aukso miestų, keliavo po Arizonos teritoriją 15401542 metais. Tėvas Eusebijus Fransiskas Kinos XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje vykdė keletą misijų į Pimerija Altą (dabar pietinė Arizona ir šiaurinė Sonora), kurių metu indėnai buvo atvertinėjami į krikščionybę. Ispanija įkūrė įtvirtinus miestus Tubaką 1752 metais ir Tusoną 1775 metais.

Visa šiandieninio dydžio Arizonos teritorija tapo Meksikos valstybės dalimi po to, kai 1822 metais Meksika iškovojo nepriklausomybę nuo Ispanijos. Jungtinės Valstijos perėmė didelės Arizonos teritorijos dalies valdymą į savo rankas JAV-Meksikos karo pabaigoje 1848 metais. 1853 metais Gadsdeno įsigijimo sutartimi JAV nusipirko iš Meksikos žemę, esančią žemiau Hilos upės. Arizona buvo administruojama kaip Naujosios Meksikos teritorijos dalis, kol 1863 metų vasario 24 dieną ji buvo reorganizuota į atskirą teritoriją.

Arizona buvo oficialiai priimta į Sąjungą ir tapo oficialia JAV valstija 1912 metų vasario 14 dieną.

Arizonos žemėlapis

Valstija yra JAV pietvakariuose. Ribojasi su keturiomis valstijomis: Kalifornija, Nevada, Juta, Naująja Meksika. Pietuose, kaip JAV valstybinė siena (626 km), ribojasi su Meksikos valstybe. Arizona dar vadinama Didžiojo kanjono valstija ir viena iš keturių kampų valstija.

Arizonos šiaurę ir rytus užima Kolorado plynaukštė, vakarus – Juodieji kalnai, pietus – Hilos plynaukštė. Viduryje iškilę San Fransisko (aukščiausia vieta – Hamfriso viršukalnė, 3851 m) ir Mogoljono kalnai. Šiaurinę dalimi driekiasi Mogoljono lūžis. Būdingas išraiškingas kraštovaizdis su gausiais eroziniais dariniais – kanjonais (Didysis Kolorado kanjonas), atlikuonimis, stalkalniais. Taip pat yra viena žymiausių astroblemų pasaulyje – Arizonos krateris.

Klimatas subtropinis žemyninis (aridinis). Finikse sausio vidutinė temperatūra +11 °C, liepos – +33 °C.[2] Aukštesnėse vietose žiemą nereti šalčiai. Per metus iškrinta apie 180 mm kritulių. Vasaros musonų metų dažnos audros, perkūnija.

Navachas ant žirgo Monumentų slėnyje
Kaktusai Saguaro nacionaliniame parke
Didysis Kolorado kanjonas
Finikso reginys

Pagrindinė upė – Koloradas (su intakais Hila, Verde, Soltu, Mažuoju Koloradu). Upės mažai vandeningos, sausrų metu vietomis išdžiūsta. Sudaryta daug tvenkinių (didžiausias – Mido).

Būdinga pusdykuminės stepės (auga kaktusai, kserofitai), dykumos (Sonoros, Hilos, Paintedo). Mogoljono kalnuose yra pušynų. Arizonos miškingumas – 27 %.[3]

Arizonoje gausu saugomų teritorijų ir gamtos paminklų: Didžiojo Kanjono nacionalinis parkas, Saguaro nacionalinis parkas, Suakmenėjusio miško nacionalinis parkas, Gleno kanjonas, Arizonos krateris, Saulėlydžio krateris, Vermiliono skardžiai, olnėjų miškas ir kt.

2020 m. Arizonos rasinė sudėtis:

  • baltieji – 56,8 %
  • lotynoamerikiečiai – 30,7 %
  • afroamerikiečiai – 5,5 %
  • indėnai – 4,9 %
  • azijiečiai – 4,5 %

Arizona pasižymi gana dideliu indėnų bendruomenių skaičiumi, dalis jų išlaikiusios gimtąsias kalbas. Čia gyvena navachai, kiti apačiai, javapajai, havasupajai, kvečanai, mohaviai, marikopai, kokopai, hopiai, čemehueviai, pajutai, jutai, pimai, papagai, jakiai.

Didžiausi miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenys[4]

Drėkinamuose plotuose auginama medvilnė, salotos, kalafiorai, brokoliai, sorgai. Plėtojama mėsinė gyvulininkystė.

Gamyba yra viena iš pirmaujančių valstijos ekonomikos šakų. Susisiekimo, aptarnavimo šakos, statybos, turizmo sektoriai yra svarbūs valstijos ekonomikai.

Arizonos valstijoje yra gausu mineralų: molibdenas, smėlis, žvyras, ypač vario rūda.

  1. USA: States and Major Cities, citypopulation.de
  2. Arizona. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  3. „Urban and Community Forestry Division“. Arizona State Forestry Division.
  4. USA: Arizona, citypopulation.de