Teksasas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Teksasas
State of Texas
Teksaso vėliava Teksaso herbas
Map of USA TX.svg
Laiko juosta: (UTC-7)
------ vasaros: (UTC-6)
Valstybė: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras: Ostinas
Gubernatorius: Greg Abbott (R)
Gyventojų (2016): 27 862 596 (2)
Plotas: 696 241 km² (2)
  - vandens %: 2,5 %
Tankumas (2016): 40 žm./km² (26)
Aukščiausia vieta: Gvadalupės kalnas (2667 m)
ISO 3166-2: US-TX
Tinklalapis: texas.gov
Commons-logo.svg Vikiteka: TeksasasVikiteka

Teksasas (angl. State of Texas) – 28-oji JAV valstija (nuo 1845 m. gruodžio 29 d.). Teksasas vakaruose ribojasi su Naująja Meksika, šiaurėje su Oklahoma, rytuose su Luiziana ir Arkanzasu. Pietvakariuose plyti Meksika, o pietryčius skalauja Meksikos įlanka. Administracinis centras – Ostinas.

Valstijos plotas – 696 241 km² (pagal plotą – didžiausia JAV valstija po Aliaskos); 27,9 mln. gyventojų (2016). Antra didžiausia valstija JAV ir pagal plotą ir pagal gyventojų skaičių. Valstija yra JAV pietvakariuose. Hiustonas yra didžiausias valstijos miestas ir tuo pačiu kevirtas didžiausias miestas JAV po Niujorko, Los Andželo ir Čikagos. San Antonijas yra antras didžiausias miestas valstijoje, 7-tas didžiausias JAV. Dalaso-Fortvorto ir Hiustono metropolijos yra 4-ta ir 5-ta didžiausios metropolijos visoje valstybėje.Teksas yra vadinamas 'Vienišos Žvaigždės Valstija' dėl jos vėliavos, kurioje yra viena žvaigždė ir dėl to, kad ištisą dešimtmetį 19-to amžiaus pradžioje Teksas buvo nepriklausoma valstybė. Teksaso pavadinimas kyla iš žodžio 'Tejas', kuris reiškia draugai.

Teksasas per savo istoriją priklausė 6-iom skirtingom valstybėm. Pirmiausia regioną kolonizavo ir pirmąsias europiečių kolonija įkūrė Ispanija. Kurį laiką regionas priklausė Prancūzijai, tačiau tik trumpam. Kai Meksika gavo savo nepriklausomybę iš Ispanijos, Teksasas tapo Meksikos dalimi. Po Amerikos-Meksikos karo Teksasas kurį laiką gyvavo kaip nepriklausoma respublika, o 1845 metais prisijungė prie Jungtinių Valstijų kaip vergovę leidžianti valstija. Kai prasidėjo Amerikos pilietinis karas 1861 metais, Teksasas, kaip ir dauguma kitų pietinių ir vergiją leidžiančių valstijų prisijungė prie Konfederacijos. 1865 metais Teksasas kartu su kitomis 10 Konfederatų valstijų pasidavė JAV ir tapo JAV dalimi, kokia yra ir iki šiol.

Iki antro pasaulinio karo valstija rėmėsi keturiomis industrijomis - karvės ir bizonai, mediena, nafta ir medvilnė. Prieš ir po pilietinio karo Teksaso išvystyta gyvūlininkystė sukūrė teksasietiško koubojaus mitą. Devyniolikto amžiaus pabaigoje išaugo medvilnės ir medienos pramonė. Tačiau vėliau atrasti milžiniški naftos klodai tapo valstijos ekonomikos varomoji jėga per 20-tą amžių. Dėl didelių investicijų į aukštąsias mokyklas Teksasas diversifikavo savo ekonomiką ir per 20-tą amžių tapo viena didžiausių ir ekonomiškai stipriausių valstijų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teksaso istorija yra skirstoma į 7 kategorijas. Prieš europiečiam atrandant dabartinio Teksaso teritorijas juose gyveno įvairios vietinių amriekiečių gentys, tačiau nė viena nedominavo viso regiono. Vėliau europiečiam atradus teritoriją ji nebuvo skubiai kolonizuota dėl ganėtinai agresyvių vietinių genčių ir nemalonaus klimato. Tačiau prancūzai netyčia, apsiskaičiavę, įkūrė koloniją Teksaso pakrantėje ir nors ji gyvavo tik keturius metus iki kol ji žlugo, ispanų kolonijinė vyriausybė sunerimo ir pradėjo siųsti misijas civilizuoti rytinio Teksaso ir pradėtos kurti pirmos nuolatinės europiečių gyvenvietės tuose regionuose. Tačiau regionas liko vienu mažiausiai apgyvendintų visoje kolonijinėje Naujosios Ispanijos vicekaralystėje. Krikščionybė smarkiai plito ir aštuoniolikto amžiaus pradžioje beveik visos gentys buvo krikščioniškos. Po to kai JAV 1803 metais įsigijo Prancūzų Luizianą įtampa kilo tarp Ispanijos ir vėliau Meksikos dėl Teksaso likimo. Kai Meksika gavo savo nepriklausomybę Teksasas vis dar buvo labai retai apgyvendintas, todėl buvo atlaisvinti imigracijos įstatymai ir kolonistai iš JAV ėmė atvykti didžiuliais skaičiais. Šie naujakuriai, kurie dažnai būdavo turtingi žemvaldžiai turintys vergų dažnai pykdavosi su Meksikos valdžia dėl įstatymų, ypač dėl vergovės, kuri buvo neleidžiama Meksikoje, tačiau JAV kolonistai laikė ją būtinybe. Vėliau tai išvirto į Meksikos-Teksaso karo, kurį po aršios kovos laimėjo Teksasas, tik tada kai buvo sučiuptas Meksikos tuometinis prezidentas Santa Anna. Respublika buvo labai netvirta ir pagrindinės dvi frakcijos nuolat kovojo dėl valdžios, viena buvo už prisijungimą prie JAV, o kita už Teksaso nepriklausomybę. Tačiau Respublika buvo per silpna, kad apsigintų, todėl galiausiai ji įstojo į JAV. Vėliau JAV ir Meksika kovos karą dėl tikslių Teksaso sienų ir JAV aneksuos daugiau teritorijų, kurios šiandien sudaro, Jutos, Nevados, Kalifornijos, Arizonos, Naujosios Meksikos valstijas. Kai prasidėjo JAV pilietinis karas 30% procentų valstijos buvo juodaodžiai ir absoliuti daugumą iš jų vergai, todėl Teksaso valstija prisijungė prie Konfederacijos. Karas, kuris buvo pralaimėtas, nustekeno valstiją. Tačiau, kadangi valstija rėmėsi ne itin stipriai vergove, tai ji ganėtinai greitai atsistatė. 20-to amžiaus pradžioje Teksase rasta nafta leido ekonomikai patirti bumą, tačiau tuo pačiu metu juodaodžių diskriminacija toliau tęsėsi ir daugumai jų buvo įvariais būdais neleidžiama balsuoti. Politiniu lygiu valstiją kontroliavo pietiniai demokratai, vadinamieji 'Dixiecrats'. Dėl Didžiosios depresijos valstijos ekonomika smarkiai stagnavo, tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas leido valstijai vėl atsitiesti ir jos miestai, industrija, populiacija smarkiai augo. Ekonomika nesustojo augti ir per 8-tą bei 9-tą dešimtmečius. Valstijoje didžiausia mažuma tapo lotynų amerikiečiai, nurungę juodaodžius. Politiškai valstija tapo labiau konservatyvi ir po politinio persigrupavimo, kuris įvyko 6-tame ir 7-tame dešimtmetyje valstija tapo respublikonų partijos tvirtove.

Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. duomenys

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudingosios iškasenos valstijoje savo svarbumu jos ekonomikai konkuruoja su gamybos sektoriumi. Teksasas pirmauja šalyje pagal naftos, gamtinių dujų gavybą. Ji taip pat yra viena iš lyderių pagal helio, druskos, molio, gipso, cemento, talko išgaunamus kiekius. Valstijoje gaminami chemikalai, apdirbama nafta, žemės ūkio produkcija, naudingosios iškasenos.

Teksas taip pat yra svarbus šaliai savo žemės ūkiu. Valstija pirmauja pagal užauginamus galvijų, taip pat medvilnės kiekius. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra medvilnės pluoštas, sorgai, citrusiniai vaisiai. Valstijai svarbi žvejybos pramonė. Pagrindiniai žvejybos produktai yra austrės ir krevetės.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

El Kapitano uola


Flag of the United States.svg JAV valstijos
Aidahas | Ajova | Alabama | Aliaska | Arizona | Arkanzasas | Delaveras | Džordžija | Florida | Havajai | Ilinojus | Indiana | Juta | Kalifornija | Kanzasas | Kentukis | Koloradas | Konektikutas | Luiziana | Masačusetsas | Meinas | Merilandas | Mičiganas | Minesota | Misisipė | Misūris | Montana | Naujasis Džersis | Naujasis Hampšyras | Naujoji Meksika | Nebraska | Nevada | Niujorkas | Ohajas | Oklahoma | Oregonas | Pensilvanija | Pietų Dakota | Pietų Karolina | Rod Ailandas | Šiaurės Dakota | Šiaurės Karolina | Teksasas | Tenesis | Vajomingas | Vakarų Virdžinija | Vašingtonas | Vermontas | Virdžinija | Viskonsinas