Luizianos perpirkimas
Luizianos perpirkimas (pranc. Vente de la Louisiane) – 1803 m. balandžio 30 d. pasirašyta sutartis, kuria Prancūzų Luizianos teritorijų valdymo teisės perleidžiamos iš Prancūzijos Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Napoleonas Bonapartas perpirkimo sutartimi atsisakė teisių į teritorijų valdymą žemyninėje Šiaurės Amerikoje.[1] Perpirkimo kaina – 15 milijonų JAV dolerių.[2] Didžiąją dalį teritorijos vis dar valdė vietiniai indėnai. Luizianos perpirkimo sutartis suteikė JAV teisę užimti indėnų žemes, nesikišant kitoms Šiaurės Amerikoje kolonijas valdžiusioms šalims. Tuometinė JAV teritorija po Luizianos perpirkimo padvigubėjo. Iš viso išpirkta 2,14 mln. km². 1803 m. gruodžio 20 d. teritorijos galutinai perleistos.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].svg){kind=small}
|
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |