Luiziana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Luiziana
State of Louisiana
État de Louisiane
Luizianos vėliava Luizianos herbas
Map of USA LA.svg
Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras Baton Ružas
Oficialios kalbos anglų ir prancūzų
Gubernatorius John Bel Edwards (D)
Gyventojų (2019) 4 648 794 (25)
Plotas 135 382 km² (31)
  - vandens % 16 %
Tankumas (2019) 34 žm./km² (24)
Aukščiausia vieta Driskill Mountain (163 m)
ISO 3166-2 US-LA
Tinklalapis louisiana.gov
Commons-logo.svg Vikiteka LuizianaVikiteka

Luiziana (angl. State of Louisiana, pranc. État de Louisiane) – valstija JAV pietuose, jos plotas 134,4 tūkst. km²; gyventojų 4,68 mln. (2015). Sostinė – Baton Ružas, didžiausias miestas – Naujasis Orleanas. Luiziana yra 18-oji JAV valstija (nuo 1812 m. balandžio 30 d.)

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Luizianoje indėnai gyveno daugybę tūkstantmečių iki atsikraustant europiečiams XVI a. Čia buvo sukurta viena seniausių Amerikoje pilkapių sistemų Vatson Breikas netoli Monro. Vėliau buvo sukurtas žinomiausias ir didžiausias pilkapynas Poverti Pointas netoli Epso. Ši kultūra pasiekė klestėjimo viršūnę apie 1500 m. pr. m. e. ir buvo viena pirmųjų sudėtingų gentinių kultūrų Šiaurės Amerikoje. Ji gyvavo iki 700 pr. m. e.

Pirmieji europiečiai atvyko 1528 m., kai ispanas Panfilas de Narvaesas pasiekė Misisipės žiotis. 1542 m. Hernando de Soto ekspedicija vyko į šiaurę ir vakarus nuo Luizianos, o 1543 m. Misisipe grįžo į Meksikos įlanką. Ispanai šiomis žemėmis labai nesidomėjo. XVII a. pabaigoje prie Misisipės žiočių apsigyveno prancūzų kolonistai iš Akadijos. Prancūzai reiškė pretenzijas į visas žemes tarp Luizianos ir Kanados.

1682 m. tyrinėtojas Renė Roberas Kaveljė pavadino regioną Luiziana pagerbdamas Prancūzijos karalių Liudviką XIV (pranc. Louis XIV). 1699 m. prancūzų kareivis iš Kanados Pieras Le Moinas d’Ibervilis (Pierre Le Moyne d’Iberville) įkūrė pirmą nuolatinę gyvenvietę Maurepaso fortą (dabar Oušen Springsas prie Biloksio). Tuo metu prancūzai įkūrė ir mažą tvirtovę Misisipės žiotyse La Balize. Iki 1721 m. jie buvo pastatę 19 m aukščio medinį švyturį, skirtą Misisipės laivybai.

Po Septynerių metų karo 1763 m. Luizianos rytinė dalis atiteko Didžiajai Britanijai, vakarinė dalis ir Naujasis Orleanas – Ispanijai. Pastarąją dalį Prancūzija 1800 m. susigrąžino ir 1803 m. už 15 mln. dolerių pardavė Jungtinėms Amerikos Valstijoms. 1812 m. Luiziana tapo 18-ąja JAV valstija, o 1813 m. prie jos prijungta iš Ispanijos nupirktos Vakarų Floridos dalis. Luiziana priklausė Amerikos konfederacijai, bet 1862 m. užimta federalinės kariuomenės.[1]

XX a. Luiziana suklestėjo kaip naftos gavybos centras.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiumą valstijos užima Meksikos įlankos pakrantės žemuma, o šiaurės vakaruose paviršius kyla į nedideles aukštumas (iki 163 m – Driskilo kalnas). Per Luizianą teka Misisipės žemupys, sudarantis didelę deltą. Kitos svarbios upės – Red Riveris, Vošita (Misisipės baseinas), Sabinas, Perlas, Kalkasu, Mermento, Vemilionas (teka tiesiai į Meksikos įlanką). Įlankos pakrantėje gausu šlapynių, seklių ir druskingų ežerų (Pončartreinas, Morepa, Grandas). Būdingi pušynai ir lapuočių miškai. Pagrindinė saugoma teritorija – Kisači nacionalinis miškas.

Pelkynai Misisispės deltoje
Baton Ružas

Klimatas drėgnas, subtropinis. Sausio vidutinė temperatūra nuo 8 °C (šiaurės vakaruose) iki 13 °C (pietryčiuose), liepos – apie 20 °C. Per metus iškrinta nuo 1100 mm (šiaurės vakaruose) iki 1500 mm (pietryčiuose) kritulių. Per Luizianą eina pagrindinė uraganų ir tornadų trasa (~60 dienų su perkūnija ir 27 tornadai per metus) – audringesni orai būdingi tik Floridai. Ypač smarkūs uraganai valstiją niokojo 1915, 1957, 1969, 2005 m. („Katrina“).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal gyventojų skaičių Luiziana yra 25 JAV valstija. 2010–2019 m. gyventojų padaugėjo 2,55 %.[2]

2014 m. 63,4 % gyventojų buvo baltieji (iš jų 4,1 % lotynoamerikiečiai; kiti – prancūzų, vokiečių, airių, italų, anglų, škotų kilmės), 32,5 % – afroamerikiečiai, 1,8 % – azijiečiai, 1,5 % – mišrios kilmės, 0,8 % – indėnai. 2010 m. 5,4 % gyventojų namie šnekėjo ispaniškai, 4,5 % – prancūziškai (Luizianos prancūzų ir Luizianos kreolų kalbomis).[3] Dauguma Luizianos gyventojų yra Romos katalikai, kitos didesnės krikščionių grupės – pietų baptistai, metodistai, protestantai (be denominacijos).

Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. duomenys[4]

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Luizianos klimatas padeda valstijai išlikti viena iš šalies lyderių saldžiųjų bulvių, ryžių, cukranendrių srityse. Taip pat auginamos sojų pupelės, medvilnė, žemuogės, kukurūzai, pekanų riešutai. Žvejyba taip pat yra svarbi. Pagrindiniai žvejybos produktai – krevetės ir austrės.

Valstija turi gausius mineralinius išteklius. Ji pirmauja šalyje pagal druskos ir sieros gavybą, taip pat yra viena iš lyderių žaliavinės naftos, gamtinių dujų gavyboje. 6-ajame, 7-ajame dešimtmetyje Luizianoje stipriai išaugus pramonei, įkurta nemažai naftos perdirbimo, cheminių naftos produktų, medžio apdirbimo gamyklų. 4 iš 10 svarbiausių JAV jūrų uostų yra būtent šioje valstijoje, čia klesti turizmas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]